Anot jos, geriausia būtų apskritai susilaikyti nuo kelionės su nepažįstamais. Jei visgi ryžtasi tokiai kelionei, būtina jai tinkamai pasiruošti, o nepažįstamojo vairuojamai mašinai nukrypus nuo suplanuoto maršruto, kviesti pagalbą.
„Jeigu tai yra įmanoma, reikėtų surinkti kuo daugiau informacijos apie vežėją, vairuotoją, prieš kelionę būtinai įsidėmėti automobilio markę, valstybinį numerį ir, be abejo, apie kelionę pranešti savo artimiesiems: tėvai, draugai, kolegos.
Į BPC galima kreiptis tiek skambučiu, tiek trumpąja žinutę, tačiau pirmasis būdas esą efektyvesnis.
Dar labai svarbu būtų kelionės metu aktyviai stebėti maršrutą, įsidėmėti vietas, gyvenvietes, kurias pravažiavote, atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kilometražą, nes jeigu nutiktų nelaimė, keliaujant paprastai tikslaus adreso nebūna ir visada yra vietos problema“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J.Montvilienė.
Ji teigė, kad į BPC galima kreiptis tiek skambučiu, tiek trumpąja žinutę, tačiau pirmasis būdas esą efektyvesnis. Kartu ji pasakojo, kad BPC gauna ir besikreipiančio vietos nustatymo duomenis, bet tie duomenys nėra tikslūs.
„Tai yra taško koordinatė su paklaidos spinduliu. Ta paklaida gali būti įvairi, ji priklauso nuo vietovės. Jeigu tai yra miestas, paklaida būna kažkur nuo 50 iki 500 metrų spindulys, tai yra gana daug, jeigu tai yra kaimo vietovė, tai paklaida gali būti daugiau kaip du kilometrai“, – sakė J.Montvilienė.
Jos teigimu, po 2013-ųjų rudenį įvykusios nelaimės, kai Panevėžio rajone buvo gyva automobilio bagažinėje sudeginta mergina, kuri prieš tai nesėkmingai bandė išsikvieti pagalbą, yra išspręsta problema, kai pagalbos prašoma iš telefono aparato be SIM kortelės. Per minėtą nelaimę Panevėžio rajone pareigūnams nepavyko nustatyti skambinančiosios buvimo vietos.