Joninių tradicijas žino ne visi
15min pakalbinti gatvėse sutikti jauni kauniečiai neslėpė – Jonines šiemet švęsti planuoja beveik visi. Vieni ketina vykti į gamtą, kiti – dalyvauti renginiuose ar susitikti su draugais.
„Švenčiame gamtoje visą laiką. Už miesto dažniausiai švenčiame, į Labanorą važiuojame“, – pasakojo pora iš Kauno.
Kiti kauniečiai svarstė likti mieste ir dalyvauti renginiuose, jei tik tokių per Jonines bus organizuojama Kaune.
Nors dauguma Jonines planuoja minėti, šventės papročių išmanymas nėra gilus. Paklausti apie Joninių papročius, jaunuoliai dažniausiai minėjo laužus, paparčio žiedo paieškas ir vainikų pynimą.
„Aš žinau, kad laužas būna. Dar ieško kažkokio žiedo, paparčio žiedo“, – svarstė viena jauna kaunietė.
Nors dalis pašnekovų galėjo įvardyti bent vieną Joninių tradiciją, kai kurie jas prisiminė netiksliai – paparčio žiedo paieškas supainiojo su keturlapio dobilo ar net lauro lapo ieškojimu.
Tiesa, paklausti apie šių papročių kilmę ir simboliką, daugelis prisipažino jų reikšmės nežinantys.
Nuo katino ant stogo – iki laužų ant kalvų
Nors šiandien Joninės dažniausiai siejamos su laužais ir paparčio žiedo paieškomis, seniau ši šventė buvo apipinta kur kas daugiau papročių. Kai kurie jų šiandien skamba gana neįprastai.
Etnologas, kultūros istorikas Žilvytis Šaknys prisiminė ir vieną senovinį meilės burtą.
„Kažkada juokaudamas papasakojau studentei, kad jei nori atkreipti vaikino dėmesį, per Jonines reikia permesti katę per patinkančio vaikino stogą. Po to studentė skundėsi: dėstytojau, juk nesakėt, kad katės tokios agresyvios, mane visą subraižė“, – juokdamasis prisiminė etnologas.
Vis dėlto, dauguma Joninių tradicijų buvo kur kas praktiškesnės ir glaudžiai susijusios su gamta. Pasak Ž.Šaknio, viena svarbiausių – laužo kūrenimas.
„Buvo kuriamas kuo didesnis laužas, kad apšviestų kuo daugiau žemės ploto, nes tuomet sakydavo, kad ta žemė bus labai derlinga“, – aiškino pašnekovas.
Laužo kūrenimas išlieka aktualus ir šiandien.
