Pasieniečiaijau yra patyrę, kad prasidėjus uogų ir grybų sezonui, kaskart padaugėja ir miškuose pasiklydusių žmonių.
„Bijau net pagalvoti, kas būtų nutikę, jei mano tėvo paieškos būtų užsitęsusios“, – sakė senolio, kuris praėjusią savaitę buvo pasiklydęs Joskaudų miške, dukra, prašiusi neviešinti nei jos, nei tėvo asmenvardžių.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis teigė, kad senolis buvo rastas beveik už 2 km nuo dingimo vietos – jis buvo įkritęs į griovį ir jame gulėjo kniūbsčias, nejudėdamas. Bet paaiškėjo, kad jo sveikatai nieko rimto nenutiko.
G.Mišučio duomenimis, pasiklydėlis iš pradžių – artimųjų, o vėliau – ir padedant policijai, buvo ieškomas nuo 15 val., o apie 19 val. į pagalbą buvo iškviesti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos pasieniečiai.
Nepraėjus nė valandai, pasieniečiai, kurie drauge su policijos pareigūnais bei kitais pagalbininkais „šukavo“ mišką, artimiesiems jau galėjo pranešti džiugią žinią.
„Ramybė. Štai ką pajutau bendraudama su Kretingos policijos ir Palangos pasieniečių pareigūnais, kartu su jais ieškodama tėvo. Jie – tikri profesionalai, atsakingai žiūrintys į savo darbą. Po visko susimąsčiau: taip norėtųsi, kad mūsų pareigūnai kuo mažiau gaištų per įvairius renginius tramdydami girtus asmenis ir kad jie galėtų daugiau laiko skirti būtent tiems, kuriuos yra ištikusi rimta nelaimė“, – kalbėjo senolio dukra.
