„Pritariu tai nuomonei, kad darbo santykių keitimas turėtų būti kitai kadencijai, o tai kadencijai, kuriai žmogus yra priimtas arba apskritai žmogus priimamas į darbą, jis atleidžiamas turėtų būti tomis sąlygomis, kuriomis jis buvo priimtas į darbą“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ sakė politikas.
„Galbūt jis kitomis sąlygomis ir nebūtų sutikęs dalyvauti konkurse. Mano yra tokia pozicija (...), kad turime išlaikyti tas žmogaus atleidimo sąlygas, kuriomis jis buvo priimtas į darbą“, – akcentavo parlamento vadovas.
BNS rašė, kad šią savaitę posėdžiavusi LRT valdyseną peržiūrinti J.Oleko vadovaujama darbo grupė sutarė, jog Seimui siūlys palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo.
Valdantieji gruodį siekė pataisyti įstatymą ir sumažinti atleidimui reikalingų balsų skaičių.
Pagal tuomet teiktą projektą, LRT generalinis direktorius turėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu, jeigu už tai slaptai balsuoja daugiau kaip pusė tarybos narių, tai yra septyni iš 12.
Šis siekis skubos tvarka palengvinti dabartinės LRT vadovės atleidimo tvarką sukėlė dalies žurnalistų bendruomenės ir visuomenės pasipiktinimą. Prie Seimo surengti keli daugiatūkstantiniai mitingai, o pačiame parlamente sudaryta darbo grupė naujoms pataisoms parengti.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
