Juozas Olekas prieštaravimą Konstitucijos keitimui dėl branduolinio ginklo sieja su rinkimais

Taip jis kalbėjo Seimui antradienį pirmuoju priėmimu palaikius Konstitucijos pataisą, numatančią, jog pagrindiniame Lietuvos įstatyme nebeliktų draudimo šalies teritorijoje būti masinio naikinimo ginklams.

Už iniciatyvą pasisakė 106 parlamentarai, prieš buvo 18, dar šeši susilaikė.

„Labai džiugu, kad buvo frakcijos, kurios vieningai balsavo. Bet turiu pastebėti, kad visų frakcijų atstovai buvo, kurie balsavo už. Nebuvo nė vienos frakcijos, kad jos narys nebalsuotų. Be abejo, buvo ta grupelė 18 žmonių, kurie prieštaravo. Aš daugiau manau, kad tai yra pasirinkimas pozicijos dėl artėjančių savivaldos rinkimų ir tam tikros nišos ieškojimas, nes kai kalbi atskirai su tais žmonėm, kurie balsavo prieš, jie irgi palinkčioja galva, kad taip, čia gal iš tikrųjų yra tos naudos“, – Žinių radijui trečiadienį teigė Seimo pirmininkas.

„Šiaip aš dar pasikalbėsiu ir su tais, kurie balsavo prieš, ir kurie susilaikė. Dar kelių žmonių nebuvo, tai manau, kad galutiniame balsavime mes galbūt turėsime panašų skaičių, o gal dar vienu kitu balsu ir daugiau“, – sakė jis.

Pataisos daugiausia nepalaikė opozicinės „Nemuno aušros“ politikai. 14 iš jų balsavo prieš, o du susilaikė.

J. Olekas šį balsavimą Seime įvertino kaip „pakankamai platų sutarimą“.

„Šitas mūsų sprendimas, toks vieningas sprendimas, sakyčiau, tikrai prisideda prie to, kad mes turėsime stipresnį atgrasymą, nebūsime silpnoji grandis“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Kaip rašė BNS, antrasis – galutinis – balsavimas Seime gali įvykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių pertraukos, tuomet pataisą, kaip ir šiame balsavime, turės palaikyti mažiausiai 94 parlamentarai iš 141.

Dar kovą idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu, yra pristatęs ir Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

Tuo metu „Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje.

Lietuvos kariuomenės analitikai yra nurodę, kad Lietuvos siekis atsisakyti branduolinio ginklo draudimo sulaukia Rusijos propagandos dėmesio.