Tokį pasiūlymą koalicijos partneriui parlamento vadovas išsakė reaguodamas į šio kritiką planuojamam gynybos biudžeto didinimui.
„Tai buvo be galo protingas patarimas Seimo pirmininko. Ne vien tik į Ukrainą reikia nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip atrodo situacija, kai neveikia atgrasymas, o mes norime, kad veiktų atgrasymas ir viso to pas mus nebūtų. Mes ne karui ruošiamės, o ilgai taikai ruošiamės“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K.Budrys.
Valstybės gynimo tarybai (VGT) praėjusią savaitę nusprendus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP, R.Žemaitaitis tvirtino nepritariąs tam. Anot jo, finansuoti krašto apsaugą tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu.
Premjeras Gintautas Paluckas kol kas nedetalizuoja, iš kokių konkrečiai šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas, tačiau pabrėžia, kad dalį tam reikalingų lėšų tikimasi padengti skolintais europiniais pinigais.
Anot prezidento Gitano Nausėdos, siekiant didesnio finansavimo gynybai, galėtų būti peržiūrėtas kitų sričių, taip pat ir socialinių programų, finansavimas, įvestas pajamų apmokestinimas „pagal dydį, o ne pagal pajamų rūšį“. Interviu BNS jis pažymėjo, jog finansavimo galima ieškoti naudojant Lietuvos valiutos atsargas.
G.Nausėda taip pat siūlo šiuos pinigus surinkti skatinant ekonomikos augimą, panaudojant Lietuvos gyventojų bankuose sukauptus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje ir mažinant PVM atotrūkį.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
