Socialdemokratų atstovė sako, kad jos esą visiškai negąsdina rekordiškai mažas žmonių pasitikėjimas. I.Ruginienės netrikdo ir vis dažniau pasigirstantys svarstymai, jog kairieji jau turėtų skubiai ieškoti, kuo ją pakeisti.
Nepaisant oponentų kritikos dėl nekompetencijos bei pernelyg didelių ir galbūt nepamatuotų ambicijų, panašu, kad Vyriausybės vadovės poste I.Ruginienė nusiteikusi išlikti iki kadencijos pabaigos.
Apie tai premjerė užsiminė ir 15min laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“, kurioje buvo tiesiai paklausta, ar jai ne per sunkus dabartinis darbas.
Į didžiąją politiką tik prieš keletą metų įžengusi buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė premjere tapo, kai dėl korupcijos skandalų iš šio posto buvo priverstas trauktis mažiau nei metus jame išbuvęs Gintautas Paluckas.
Kairieji vėliu pripažino, kad neturėjo pasirinkimo – laikinasis jų partijos vedlys Mindaugas Sinkevičius premjero posto kratėsi, o jo proteguotą buvusį susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį „iškirto“ teisėsauga.
Dėl čekiukų bylos buvęs pretendentas į premjerus ne tik skubiai pasitraukė iš kandidatų, bet neteko ir ministro posto, taip pat – teisinės neliečiamybės.
Kiek anksčiau buvo užgesintos ir vieno iš socialdemokratų senbuvio Juozo Oleko ambicijos tapti premjeru. Jam kelią užkirto saviškiai, kalbama, kad ypač dėl to pasistengė M.Sinkevičius.
Tuo metu I.Ruginienė turėjo tapti buvusios ypač populiarios, tačiau po Seimo rinkimų susikompromitavusios socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pakaitalu ir pagerinti rinkėjų akyse gerokai pašlijusią kairiųjų reputaciją.
Bet jau visiškai netrukus patys kairieji ėmė bambėti, kad skubiai suregztas „socialinis eksperimentas“ su buvusia profsąjungų lydere esą nepavyko arba neturi tokio efekto, kokio buvo tikimasi.
O ką apie šį vadinamąjį eksperimentą mano pagrindinė jo dalyvė?
