Socialinė įmonė užsiima proginės produkcijos gamyba. Pagrindinis dėmesys skiriamas Kalėdoms. „Kalėdos didžiausia metų šventė, ilgesnė nei Velykos, žmonės rimtai ruošiasi“, – paaiškina A.Rimkus.
Paklaustas, ar nesvarstė apie galimybę gaminti atributikos ir kitoms šventėms, pavyzdžiui, žvakutes gimtadienio tortams ar dirbtinius vainikėlius Joninėms, A.Rimkus neslepia: „Mes pagalvojome, bet Lietuvoje (nežinau, ar tik Lietuvoje, ar ir kitur) tos šventės yra tiek nykstamai mažos, tokie maži pardavimai, kad neapsimoka. Visiems mums reikalingi kiekiai, kad išgyventume.“
Dėl to, kad įmonė – socialinė, mes galime išlaikyti panašų kainų lygį kaip ir kinai.
Nors pastaruoju metu padažnėjo žiemos šventėms perkančių tikras eglutes arba eglutes, augančias vazonėliuose, A.Rimkus teigia, kad yra ir daug pragmatikų, kurie nuperka vaikams dirbtinę eglutę ir ją laiko penkerius metus ar ilgiau. Todėl prieš dvejus metus įmonė pradėjo gaminti ir dirbtines egles bei vainikėlius.
Vyro teigimu, iš esmės ši niša šalyje yra užpildyta. Girliandų Lietuvoje daugiau niekas negamina, dirbtines egles – mažai kas, tačiau tenka rimtai konkuruoti su kinų produkcija.
„Dėl to, kad įmonė – socialinė, mes galime išlaikyti panašų kainų lygį kaip ir kinai. Jei tai būtų ne socialinė įmonė, jei nebūtų kompensacinių mechanizmų, būtų baisiai sunku“, – neslepia A.Rimkus.
Geriausiai parduoti jiems sekasi girliandas – jų kasmet šalyje parduodama apie 250 000. Ir visa tai žmonės išperka prieš pat Kalėdas!
A.Rimkui ir dar daugiau nei dvidešimčiai įmonės darbuotojų ištisus metus tenka gyventi švenčių ritmu. Iškart po Naujųjų metų prasideda visų įrenginių profilaktikos darbai. Visa tai tęsiasi iki balandžio vidurio. Tuo pat metu gaminama velykinė produkcija – lipdukai, dažai ir kiti kiaušinių gražinimo elementai. Tuomet iš praėjusių metų produkcijos likučių iš naujo išgaunamos žaliavos, užsakomos naujos ir jos atkeliauja gegužės pabaigoje. Nuo birželio prasideda didieji darbai.
„Sparčiu tempu nuo birželio gamindami girliandas ir egles, mes labai sunkiai spėjame gruodžio mėnesiui viską padaryti. Realiai reikėtų dirbti ir naktį arba turėti dar vieną pamainą, kad lengvai viską spėtume“, – pasakoja A.Rimkus.
Į prekybos centrus produkcija pradeda keliauti spalio pabaigoje. Būtent dėl to vos pasibaigus Vėlinėms žvakes ir dirbtines gėles parduotuvėse pakeičia žiemos švenčių atributika.
A.Rimkus teigia, jog, kasdien matant šventiškas prekes, jam jos nenusibosta ir namus vyras per šventes puošia kasmet vis kitaip. Pavyzdžiui, vienais metais namie stovi balta, kitais – raudona eglė.
Pas mus visada tvyro šventinė nuotaika! Labai gerai jaučiamės, visi kampai papuošti eglėmis, žaisliukais, spalvomis.
Tačiau direktorius pripažįsta, jog ne visi linkę taip eksperimentuoti: „Mūsų didieji pirkėjai nelabai nori eksperimentų, nes šiaip lietuviai – konservatyvi tauta. Net spalvas tas pačias mėgsta! Kaip ir dizainą. Labai labai rizikinga eksperimentuoti. Gali pasigaminti sau, o šiaip – neparduosi. Nebent gamini pagal dizainerių užsakymus.“
Dalis lietuvių pagamintos produkcijos pasiekia ir kaimynines šalis – Latviją, Estiją, taip pat tas, kuriose gyvena daug tautiečių: Airiją, Angliją ir Ispaniją. „Kaip bebūtų liūdna, mūsų pardavimai tose šalyse, kur emigravo daug lietuvių, auga“, – šypteli A.Rimkus ir priduria, kad įmonei didesni pardavimai gerai, bet liūdna dėl emigracijos.
Nors žaliuojantį pavasarį ar karštą vasaros dieną galvoti apie Kalėdas ir Naujuosius metus daug kam atrodo keista, vyras pabrėžia: „Pas mus visada tvyro šventinė nuotaika! Labai gerai jaučiamės, visi kampai papuošti eglėmis, žaisliukais, spalvomis.“
![]() |
|
A.Rimkaus nuotr./Nuo balandžio žmonės gyvena Kalėdomis |

