2008-11-24 15:11

KAM pinigų turi (atnaujinta 18.13 val.)

Krašto apsaugos sistemoje dirbantiems valstybės tarnautojams ir Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams Lietuvos kariuomenės 90-mečio ir artėjančių Kalėdų proga išmokėtos premijos, kurių bendra suma siekia 19,7 mln. Lt.
Piniginė
Piniginė / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

Kaip BNS pirmadienį informavo Krašto apsaugos ministerijoje, kariams buvo išmokėta 85 proc. šios sumos, likusi – valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams.

KAM teigimu, premijų dydis priklausomai nuo darbo rezultatų siekė 60–80 proc. tarnybinio atlyginimo, jų mokėjimas planuotas ir skirtas Lietuvos kariuomenės atkūrimo 90-mečio bei artėjančių Kalėdų proga.

Premijų mokėjimas, anot ministerijos, numatytas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir tarnybos įstatyme ir yra viena iš karių socialinių garantijų.

Tuo metu Susisiekimo ministerija nei savo 90-mečio, nei Kalėdų ar Naujųjų metų proga finansų krizės akivaizdoje nesiruošia apdovanoti darbuotojų premijomis.

Ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Regina Sklepovič sakė, kad jubiliejų švenčianti ministerija ketina apsiriboti įteikdama padėkas bei medalius kai kuriems, ministerijos nuomone, susisiekimo srityje nusipelniusiems mokslo ir verslo sričių atstovams. Premijų skyrimo valdininkams, pasak jos, bus atsisakoma dėl „riboto biudžeto“.

Šiuo metu Lietuvos fiskalinis deficitas turėtų siekti 2,688 mlrd. Lt ir sudaryti 2,35 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Pernai suplanuotas 2008-ųjų valdžios sektoriaus deficitas buvo 0,5 proc.

Gynybai dar Gedimino Kirliko Vyriausybės pasiūlytame kitų metų biudžeto projekte, kurį naujasis Seimas žada iš esmės keisti, numatyta skirti 1,56 mlrd. Lt (59,2 mln. Lt daugiau nei šiemet). Tai sudaro apie 1,16 proc. planuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO šalys yra įsipareigojusios siekti, jog šis rodiklis būtų bent 2 proc. BVP.

Ministras: „Ką jūs, mes sutaupėme...“

Krašto apsaugos laikinasis ministras Juozas Olekas portalui 15min.lt sakė, kad premijos išmokėtos pagal Karo prievolės administravimo įstatymą. Jame esą numatyta, kad kariams už gerą tarnybą premijos mokamos du kartus per metus.

„Šiemet, nors ir jubiliejiniai kariuomenės metai, mes premijų sumą sumažinome 30 proc.“ – taupumą demonstravo nueinantis ministras. Priminus, kad skirstant premijas nenuskriausti ir valdininkai, J.Olekas nesutriko: „Premijos išmokėtos ne visiems, o tik tiems, kurie gerai dirbo. Be to, kaip ir sakiau, 30 proc. mes sutaupėme.“

Kol kas dėl ekonomikos krizės valdžia gąsdina tik mokesčių mokėtojus.

Krašto apsaugai pinigai netaupomi. Kaip praneša žiniasklaida, Lietuva perka du minų paieškos ir išminavimo laivus, jų kaina sieks 190 mln. litų. Kitiems metams ministerija prašo 1 mlrd. 388 mln. litų, bet norėtų, kad būtų skirta 1 mlrd. 401 mln. litų.

Tuo tarpu Krizės įveikimo plane  asignavimą krašto apsaugai, palyginti su  biudžeto projektu, numatoma mažinti 42 mln. litų. Tačiau ir tuomet gynybai būtų skiriama 13 mln. litų daugiau nei šiemet. Pinigų yra.

Prezidentas apgailestauja

Prezidentas Valdas Adamkus apgailestauja dėl laikinosios KAM vadovybės išmokėtų premijų, praneša Lietuvos radijas.

V.Adamkaus teigimu, toks sprendimas rodo, kad laikinoji ministerijos vadovybė neįvertino pablogėjusios biudžeto būklės.

Tačiau laikinasis premjeras Gediminas Kirkilas teigia, jog sprendimas išmokėti kariškiams ir krašto apsaugos sistemos valdininkams 20 mln. litų premijų yra teisingas, nulemtas įstatymų nuostatų.

„Kokios čia premijos. Čia atlyginimų dalis. Tai yra numatyta įstatyme ir žmonių lūkesčiai neturi būti nuvilti. Yra įstatymas ir jo turi būti laikomasi. Manau, kad tai yra teisinga.“, – pirmadienį BNS kalbėjo G.Kirkilas.

Paklaustas, ar šiuo atveju neturėjo būti atsižvelgta į ekonominę šalies padėtį, laikinasis premjeras kartojo, kad įstatymų KAM vadovybė negali nevykdyti, o dėl įstatymų pataisų ateityje galima būtų svarstyti. Anot G.Kirkilo, ankstesnioji patirtis, pavyzdžiui, dėl neišmokėtos pensijų dalies dirbantiems pensininkams parodė, jog nevykdant kai kurių įsipareigojimų ir socialinių grupių lūkesčių, vėliau valstybei tenka dar didesnė finansinė našta, kuomet tenka grąžinti nesumokėtus pinigus.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą