Jis teigė nematantis problemos atidėti Darbo kodekso galiojimo pusmečiui, ką žada naujoji valdžia: „Mano nuomone, mėnesis ten, ar mėnesis šen, kai darome ilgalaikes reformas, neturi labai daug prasmės.“
V.Šapoka sakė, kad kitų metų biudžetą reikia įdėmiai perskaičiuoti, kad susitvarkytume su biudžeto deficitu ir viešųjų finansų tvarumu.
„Susėdus finansų ministrui, Vyriausybės vadovui, Seimo nariams, manau, galima rasti sprendimus, kurie turėtų teigiamą poveikį Lietuvos piliečiams ir neišbalansuotų valstybės finansų“, – paklaustas, ar įmanoma sumažinti deficitą, sakė ekonomistas.
Galima rasti sprendimus, kurie turėtų teigiamą poveikį Lietuvos piliečiams ir neišbalansuotų valstybės finansų
Lietuvos biudžetas kitais metais bus deficitinis. 2017 m. projekte numatytas 0,8 proc. deficitas (2015 m. buvo 0,2 proc., 2016 m. planuojamas irgi 0,8 proc., bet faktinis deficitas greičiausiai bus mažesnis).
Didžiąją dalį deficito (0,6 proc. BVP, arba 243 mln. eurų) sudaro išlaidos socialinio modelio įgyvendinimui. Nors „valstiečiai“ užsiminė, kad Darbo kodekso galiojimas bus pusmečiui nukeltas, tačiau išlaidos visam modeliui jau yra suplanuotos. Dėl kitų metų biudžeto Lietuva yra gavusi įspėjimą iš Briuselio.
S.Skverneliui pasakė „taip“, A.Butkevičiui – „ne“
Ekonomistas nenorėjo leistis į pasvarstymus apie mokestinius pokyčius, kuriuos yra minėję naujieji valdantieji. „Tai sisteminis klausimas, reikia iš pradžių įsigilinti ir gerai išanalizuoti, tada reikšti nuomonę“, – sakė jis.
V.Šapoka pabrėžė, kad dabartinis Vyriausybės programos variantas turi būti tobulinamas ir, jo žodžiais, labiau subalansuotas.
Apie progresinius mokesčius ekonomistas teigė galintis pasisakyti tik teoriškai – jie esą nėra nei gerai, nei blogai: „Visada reikia vertinti kontekstą.“
V.Šapokai buvo siūlomas postas ir Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje, tačiau jis nesutiko. Penktadienį paklaustas, kuo ši valdžia jam labiau prie širdies, ekonomistas sakė, jog jį įtikino pokalbiai su S.Skverneliu: „Pagal planuojamus darbus, manau, kad galima pasiekti teigiamų pokyčių Lietuvoje.“
Paklaustas, ar į Vyriausybės programą reikėtų įrašyti nuostatą dėl antrosios pensijų pakopos reformos, apie kurią kalba Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, V.Šapoka teigė, kad tai turi būti politinio susitarimo klausimas: „Tai yra bendras Seimo ir Vyriausybės darbas ieškant gero rezultato Lietuvai. O eiti į detales, kol dar esu kandidatas, patys suprantate – tai būtų labiau teorinė diskusija.“
Ekonomistas V.Šapoka, anot BNS, vadinamas aktyviu ir korektišku žmogumi, kuris nevengia ieškoti kompromisų ir sprendimus priima, išklausęs visas puses.
Iki liepos pabaigos Lietuvos banke dirbęs V.Šapoka yra sukaupęs didelę patirtį kapitalo rinkos priežiūros srityje. Nuo to laiko niekur nedirbo ir kitų pasiūlymų neturėjo.
V.Šapoka buvo Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius, dar anksčiau buvo Vertybinių popierių komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininku jis buvo paskirtas 2009 metais prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimu.
Jis taip pat yra dirbęs „Lietuvos taupomajame banke“, taip pat Finansų ministerijoje.
V.Šapokai gruodžio 14 dieną sukaks 38 metai, jis yra vedęs ir turi du vaikus.
Penktadienį taip pat planuojami prezidentės susitikimai su pateiktu kandidatu į žemės ūkio ministrus Broniumi Markausku, pateiktu kandidatu į ūkio ministrus Mindaugu Sinkevičiumi, pateiktu kandidatu į krašto apsaugos ministrus Raimundu Karobliu, kandidatu į užsienio reikalų ministrus Linu Antanu Linkevičiumi.
Savo nuomonę apie kandidatus D.Grybauskaitė žada paskelbti tik po to, kai susitiks su visais.
