Pasak jos, dvi dienas vykusioje konferencijoje dalyvavo visų 32 NATO valstybių kariuomenių vadai ir aukščiausia Aljanso karinė vadovybė. Joje taip pat aptarti NATO transformacijos, inovacijų ir naujų technologijų diegimo bei sąjungininkų pajėgumų telkimo klausimai.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai atskirai susitiko su NATO pajėgų Europoje vyriausiuoju sąjungininkų vadu generolu Alexus G. Grynkewich (Aleksusu Grinkeviču). Susitikime aptarta saugumo situacija Baltijos regione, NATO rytinio flango gynyba ir papildomos priemonės Baltijos šalių oro erdvės apsaugai stiprinti.
„Šiandieninė saugumo aplinka reikalauja, kad nuolat vertintume savo pasirengimą ir gebėtume greitai prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių. NATO stiprybė yra mūsų gebėjimas veikti kartu – derinti nacionalinius ir sąjungininkų pajėgumus, mokytis iš praktinės patirties ir nuosekliai stiprinti kolektyvinę gynybą. Mums svarbu, kad Baltijos regiono saugumo klausimai išliktų bendro Aljanso dėmesio centre“, – sakė R. Vaikšnoras.
Kopenhagoje Lietuvos kariuomenės vadas taip pat susitiko su Prancūzijos, Vengrijos ir Danijos kariuomenių vadais. Susitikimuose aptartas karinis bendradarbiavimas, sąveikumo stiprinimas, CAESAR savaeigių haubicų integracija į Lietuvos kariuomenę, NATO oro gynybos misija ir bendras darbas NATO daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietėje.
NATO Karinio komiteto konferencija kartą per metus rengiama vienoje iš Aljanso valstybių ir suburia visų 32 NATO šalių kariuomenių vadus.
Karinis komitetas yra aukščiausia NATO karinė institucija, teikianti Šiaurės Atlanto Tarybai bendru sutarimu grindžiamą karinį patarimą. Jo darbotvarkėje – NATO operacijos, misijos, pratybos ir karinių pajėgumų vystymas.
