- Dronų grėsmė ir Vilniaus prieigose dislokuota NASAMS sistema
- Žvalgybos informacija apie galimas Rusijos provokacijas ir Kremliaus kariniai pajėgumai
- NATO oro policijos misijos transformacija į oro gynybą ir platesni įgaliojimai
- Pozityvios žinios dėl JAV karių rotacijos Lietuvoje
- Kapčiamiesčio poligono eiga ir vietinių pasipiktinimo nekeliantys realūs miškų kirtimai
- Privalomas merginų šaukimas – ne prioritetas
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Politikai konkrečių skaičių neįvardija, tačiau tikina, kad gynybos finansavimas kitąmet nebus mažesnis nei 5 proc. BVP.
„Jeigu norim, kad mūsų projektai, kad mūsų gynybos pajėgumų vystymas nesustotų arba nereikėtų ten kažko atsisakyti vien tik dėl to, kad pritrūko vieno ar kito euro, tai turim išlaikyti tą patį (finansavimo lygį – BNS). Ne mažiau kaip tą patį, o gal net ir daugiau“, – interviu BNS teigė generolas.
„Visi suprantam, kad padaryti daugiau su mažiau yra sudėtinga arba gal net neįmanoma“, – pridūrė jis.
Valstybės kontrolė praėjusią savaitę pranešė, jog sparčiai augant krašto apsaugos finansavimui, ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių. Pasak jos, neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje per dvejus metus išaugo net pustrečio karto, o sprendimų priėmimas galėtų būti operatyvesnis.
Kariuomenės vado teigimu, didžiausia problema – biurokratija.
„Biurokratizmas žudo greitį, todėl mes kartais turim geras intencijas, tačiau galiausiai nelabai kuo galime pasigirti arba ką integruoti į mūsų gynybą. Jokiu būdu nemėtau į nieką akmenukų, čia reikia suprasti, kad tai yra sisteminis dalykas, kurį reikia keisti. Tam žmonės turbūt ir atlyginimus gauna, kad sugalvotų mechanizmą“, – teigė R.Vaikšnoras.
– Dronų įskridimai į rytines NATO šalis nesiliauja. Lietuvoje toks incidentas pastarąjį kartą fiksuotas prieš tris mėnesius. Turbūt tik laiko klausimas, kada tai vėl pasikartos. Kaip kariuomenė per šį laiką sustiprino oro gynybą?