Apie atliekamą auditą, kurio metu tikrinama, kaip LRT žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų, praėjusią savaitę pranešė naujienų agentūra BNS.
Į tai sureagavo kelios dešimtys nacionalinio transliuotojo žurnalistų, kurie kreipėsi į LRT tarybą prašydami paaiškinti, kodėl toks auditas reikalingas.
Nerimą dėl atliekamo audito išsakė ir Lietuvos žurnalistus vienijančios organizacijos.
-
LRT – auditas dėl žurnalistų politinio neutralumo principų
-
Žurnalistų organizacijoms nerimą kelia LRT atliekamas žurnalistų neutralumo auditas
-
LRT direktorė tarybos inicijuotą auditą vadina pertekliniu ir nevienareikšmišku
-
LRT taryba ketvirtadienį su žurnalistais ketina aptarti politinio neutralumo auditą
LRT tarybai – klausimai apie auditą
15min šią savaitę bandė susisiekti tiek su LRT tarybos pirmininku Eugenijumi Valatka, tiek su auditą inicijavusio Audito ir rizikos valdymo komiteto pirmininke Laura Matjošaityte.
Vis dėlto, jie į skambučius neatsakė, tad išsiuntėme laišką su klausimais, susijusiais su auditu.
Paklausėme, kodėl toks auditas reikalingas, kokiu pagrindu jis inicijuotas, kokie tarybos nariai šią iniciatyvą palaikė, o kurie ne, kokie yra konkretūs audito uždaviniai, kas juos formulavo, kas konkrečiai atliks auditą, kiek laiko duota auditui atlikti ir kiek šis auditas turėtų kainuoti.
E.Valatka netrukus į šį laišką atsakė.
„Patvirtinu, kad gavome jūsų užklausą. Sulaukėme daugybės žurnalistų klausimų šia tema, todėl artimiausiame tarybos posėdyje aptarsime juos siekiant apibendrinti visų narių nuomonę“, – 15min atsakė LRT tarybos pirmininkas.
Šis posėdis vyko antradienį, o po jo E.Valatka naujienų agentūrai BNS teigė, kad LRT taryba susitiks su auditui nepritariančiais įstaigos žurnalistais bei netrukus pateiks savo nuomonę apie auditą.
„Nerekomendavau atlikti audito“
Po antradienį vykusio posėdžio 15min sulaukė atsakymų į užduotus klausimus iš LRT vidaus audito tarnybos vadovės Lauros Savičienės.
Ji patvirtino, kad auditą „Politinis neutralumas: veiklos principų laikymosi vertinimas“ inicijavo LRT tarybos Audito ir rizikų valdymo komitetas.
Jam vadovauja buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė L.Matjošaitytė, taip pat jame yra buvusi prezidento Gitano Nausėdos patarėja Rėda Brandišauskienė, fotomenininkas Jonas Staselis ir du nepriklausomi nariai – Daiva Rakauskaitė ir Rimas Kanevičius.
LRT auditorė taip pat pabrėžė nerekomendavusi atlikti šio audito, nes matė įvairių rizikų bei iššūkių, taip pat dėl to, kad tokių auditų visuomeniniai transliuotojai įprastai neatlieka.
„Mačiau tokio audito rizikas ir iššūkius, todėl LRT tarybos posėdyje atkreipiau į jas dėmesį, taip pat į vertinimo ir duomenų subjektyvumo klausimus, metodologijos iššūkius, interpretavimo skirtumus dėl konteksto, sąvokų skirtingumus ir pan. bei akcentavau, kad vidaus auditas orientuojasi į rizikos, atitikties ir veiklos efektyvumo aspektus, o ne į redakcinį turinį“, – pasakojo L.Savičienė.
„Vidaus auditai dėl politinio neutralumo laikymosi nėra standartinė visuomeninių transliuotojų praktika. Vidaus auditas yra nepriklausoma ir objektyvi veikla, skirta įmonės valdymo, rizikų valdymo bei vidaus kontrolės procesų tobulinimui. Dėl šių priežasčių, kaip nepriklausoma Vidaus audito tarnybos vadovė, LRT tarybai nerekomendavau atlikti audito, jei toks vertinimas apimtų redakcinius ir turinio sprendimus, kurie nėra objektyviai audituojami pagal standartines vidaus audito metodikas, taip pat jei kiltų rizika pažeisti redakcinę nepriklausomybę“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto, pasak jos, „LRT taryba nubalsavo už tokio audito atlikimą“, nepaisant išsakytų argumentų.
Auditorė sakė suprantanti, kad toks auditas yra nevienareikšmiškas, todėl jį atliekant bus koncentruojamasi į veiklos procesus, o ne į turinį.
„Šiuo vidaus auditu siekiu įvertinti, ar LRT veiksmingai įgyvendina politinio neutralumo užtikrinimo procesą ir vidaus kontrolės priemones, o ne analizuoti turinį. Auditas turi būti grindžiamas proceso peržiūra, rizikų valdymo analize ir esamų kontrolės mechanizmų vertinimu. Vadovaujuosi principu, kad turinio analizė priklauso redakcinei kompetencijai ir nėra vidaus audito objektas“, – pabrėžė LRT vidaus audito tarnybos vadovė.
Vienintelis kol kas žinomas transliuotojas yra BBC, kuris atliko Nešališkumo (redakcinio) užtikrinimo vidaus auditą. Dalis šio audito patirties gali būti naudojama ir šiame atliekamame audite.
Ji taip pat tvirtino, kad pradėjusi auditą kreipėsi į kitų šalių visuomeninius transliuotojus, kurie patikino, kad tokių auditų „praktika nėra standartinė“, tačiau panašų auditą yra atlikęs BBC.
„Vienintelis kol kas žinomas transliuotojas yra BBC, kuris atliko Nešališkumo (redakcinio) užtikrinimo vidaus auditą. Dalis šio audito patirties gali būti naudojama ir šiame atliekamame audite“, – teigė L.Savičienė.
Pasak jos, auditui atlikti skirtos 7 darbo dienos, tačiau terminas gali būti pratęstas, jeigu prireiks. Tuo metu auditas gali papildomai kainuoti tada, jeigu prireiktų samdyti išorės konsultantus.
