Pirminė renginio idėja buvo apjuosti visus gimdymo namų pastatus, tačiau LSMU Kauno ligoninė nesuteikė leidimo naudotis savo teritorija, todėl akcija vyko gimdymo namų prieigose, viešoje erdvėje.
Nors informacija apie renginį buvo patvirtinta tik praėjusią savaitę, šeimos iš visos Lietuvos atsiliepė į kvietimą ir gausiai dalyvavo.
Po vasarį pasklidusios žinios apie Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išardymą jau beveik tris mėnesius netyla visuomenės balsas – šeimos aktyviai reiškia nepritarimą, telkiasi ir siekia išsaugoti šią įstaigą.
Simboliška, kad šiais metais šie gimdymo namai, kuriems, dėl pasirinkimo puoselėti gyvybės kultūrą nuo 1994 m. suteiktas Krikščioniškųjų gimdymo namų vardas, mini 100 metų sukaktį.
Akcijos metu susirinkusios šeimos linkėjo, kad ši vieta gyvuotų dar šimtus metų – išlaikydama tai, kas ją daro išskirtine: pagarbą gyvybei nuo pat pradėjimo, dėmesį šeimai ir ne tik mediciniškai, bet ir psichologiškai saugią aplinką gimdyvėms, kur jos gali jaustis kaip namie.
Akcijoje vyravo rami, pagarbi atmosfera – šeimos atvyko su vaikais, vežimėliais, pūtė muilo burbulus.
Organizatoriai pabrėžia, kad ši iniciatyva – palaikymo ir dėkingumo išraiška, kartu kelianti esminį klausimą dėl gimdymo priežiūros pasirinkimo galimybių Lietuvoje ir valstybės politikos nuoseklumo.
Nors deklaruojama orientacija į šeimų poreikius, tūkstančių šeimų balsas, kurios nori gimdyti savo vaikus Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, iki šiol nėra išgirstas. Elektroninė peticija už šių gimdymo namų išsaugojimą jau surinko daugiau nei 12 tūkst. parašų.
Pasak iniciatyvos atstovų, ši situacija atskleidžia platesnę problemą – mažėjančias pasirinkimo galimybes mažos rizikos gimdyvėms, nors būtent jos sudaro didžiausią gimdyvių dalį.
Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai yra būtent tokia vieta Lietuvoje, orientuota į mažos rizikos gimdyves, kur užtikrinama šeimai palanki, fiziologinį gimdymą palaikanti aplinka.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iki 2018 m. į šių gimdymo namų infrastruktūrą buvo investuota apie 7 mln. eurų, o patalpos yra pritaikytos šiuolaikiniams šeimų poreikiams.
Tuo metu akušerijos paslaugų finansavimo modelis Lietuvoje išlieka sisteminė problema – visi akušerijos skyriai yra nuostolingi, tačiau sprendimai nukreipiami į paslaugų mažinimą bei siaurinimą, o ne sistemos tobulinimą.
Organizatoriai teigia, kad demografinės krizės akivaizdoje valstybės prioritetas turėtų būti ne paslaugų mažinimas, o gimdymo priežiūros įvairovės išsaugojimas ir kokybės stiprinimas.
