Per pastaruosius dvejus metus pastačiusi paminklus generolams P.Plechavičiui ir J.Žemaičiui, o Kauno pilyje įrengusi kunigaikščio Vaidoto biustą, miesto valdžia nė neketina sustoti. Praėjusią savaitę buvo sutarta, jog vienam iš 1863 metų sukilimo vadų, kunigui A.Mackevičiui skirtas paminklas turėtų stovėti rotušės aikštėje. Šių metų biudžete A.Mackevičiui skirto paminklo projektavimui, konkurso sąlygų ruošimui buvo numatyta 50 tūkst. Lt. Tiesa, miesto politikai, karpydami skylėtą it rėtis Kauno biudžetą, minėtą sumą nurėžė iki 30 tūkst. Lt. „Ir su šia suma galima išsiversti“, – tvirtino specialios šio paminklo statybų klausimus sprendžiančios darbo grupės vadovas, vicemeras Stanislovas Buškevičius.
Politikas neslėpė, jog paties paminklo statybos mokesčių mokėtojams atsieis kur kas įspūdingesnę sumą – net kelis šimtus tūkstančių litų ar net dar daugiau. „Kadangi paminklą planuojame statyti reprezentacinėje vietoje, jis privalės atitikti visus reikalavimus ir turės būti aukštos kokybės. Todėl paminklas kainuos nemažai“, – paaiškino už kultūrą atsakingas mero pavaduotojas. Anot S.Buškevičiaus, paminklo statyboms reikalinga suma, kurios dydis paaiškės po konkurso, turėtų būti numatyta kitų metų biudžete.
Užmojais nesidžiaugia
Tokiais vicemero užmojais anaiptol nesidžiaugia vos galą su galu suduriančiuos miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas. Anot jo, šiuo metu į savivaldybės biudžetą nėra surinkta net 47 mln. Lt.
Esant tokiai situacijai, reikėtų tokius dalykus atidėti geresniems laikams, – V.Gudėnas„Mano nuomone, esant tokiai situacijai, reikėtų tokius dalykus atidėti geresniems laikams. Juk paminklai nėra pirmo būtinumo dalykas. Bet politikai, matyt, žiūri kitaip, – dėstė V.Gudėnas. – Kalbant apie kitų metų biudžetą, nemanau, kad krizė taip greitai pasitrauks – kad tik kitais metasi dar blogiau nebūtų. Šiuo klausimu aš nesu optimistas.“
Velkasi skolų šleifas
Šiuo metu savivaldybės pečius spaudžia nemaži įsiskolinimai kone visoms jos kontroliuojamos įmonėms. Skolų „Kauno švarai“, „Kauno energijai“, „Autroliui“, „Kauno autobusams“ bei kitoms įmonėms šleifas velkasi jau ne vieną mėnesį ir panašu, jog dėl itin lėto į miesto iždą plaukiančių lėšų tempo artimiausiu metu situacija į gera nepasisuks. Miesto savivaldybė, siekianti laiku mokyklų pedagogams išmokėti atostoginius atlyginimus, buvo priversta kreiptis į bankus dėl paskolos.
„Dėl sunkiai surenkamo biudžeto mes negalime vykdyti daugelio suplanuotų darbų. Daugelio konkursų net neskelbiame. Ne visi „Žalgirio“ reikalai yra išspręsti, reikia sumokėti likusią paskolos dalį bankui. Nepervedėme pinigų ir kitoms dviem Kauno krepšinio komandoms. Dėl atsiskaitymo už tam tikrus darbus rangovai mums ir teismais grasina. Kiekvieną dieną vis kaupiam pinigus ir žiūrim, ką daryti. Tiesiog yra darbai, kurių negali nedaryti, pavyzdžiui, juk negalime nelopyti gatvių“, – apie sunkią savivaldybės finansinę padėtį atvirai prakalbo V.Gudėnas.
„Paminklus statyti būtina“
S.Buškevičius, paklaustas, ar sunkmečiu nevertėtų paminklų statybų atidėti geresniems laikams, išrėžė, jog net ir karo metais lietuviai neapleisdavo dvasinių dalykų.
„Paminklai yra ir pagarba mūsų istorijai, ir gyvosios istorijos pamokos. Tai mūsų jaunesniosios kartos auklėjimo priemonė. Nuo to, kokia bus jaunoji karta, priklauso ir tai, kokia bus pati Lietuva. Ir ekonomika, ir socialiniai dalykai, ir kultūra, – argumentus dėstė vicemeras. – Be kultūros nebus ir ekonomikos, nors visiems atrodo, kad atvirkščiai. Net per karą žmonės neapleisdavo dvasinių dalykų. Todėl proto ribose negalime imti ir visiškai to atsisakyti. Tai būtų nežmoniška.“
Lėšas turėtų rinkti iš aukotojų
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Paminklo statyba Kaune |
Miesto tarybos narys Kęstutis Kriščiūnas „15min“ tvirtino, jog sunkmečio akivaizdoje paminklai turėtų būti statomi ne vos galą su galu suduriančios savivaldybės lėšomis, o iš žmonių ar verslininkų paaukotų pinigų. „Paminklų statymui aš visada pritariu. Tačiau turiu geriausią pavyzdį, kai vienas buvęs Seimo narys Klaipėdos centre pastatė paminklą, skirtą didžiosios ir mažosios Lietuvos susijungimui. Statė savo ir rėmėjų pinigais. Aš labai sveikinu tokias iniciatyvas. Tai pats geriausias dalykas“, – teigė politikas.
„Tokiems statiniams būtų galima paieškoti ir kitokių finansavimo būdų, kad nereikėtų eikvoti savivaldybės lėšų. Tiems paminklams, kurie visuomenei labai svarbūs, reikalingus pinigus galima surinkti iš žmonių“, – K.Kriščiūnui antrino V.Gudėnas.
Ne pirmo būtinumo reikalas
„Paminklas tikrai yra reikalingas, tačiau reikia svarstyti dėl jų statymo laiko. Mes tikrai vertiname jo (A.Mackevičiaus, – aut.past.) nuopelnus ir turime sau užsibrėžti, kad šį projektą būtinai turime įgyvendinti. Tačiau ar bus galimybių kitais metais, svarstysime rengdami biudžetą. Dabar sunku pasakyti, ar rasis tam lėšų, – kalbėjo miesto meras Andrius Kupčinskas. – Dabar tai gal ir nėra pirmo būtinumo dalykas. Reikia objektyviai vertinti mūsų turimas galimybes.“
