Jau kelerius metus Žemuosiuose Kaniūkuose esančioje Pakalnės gatvėje stovinčiame name įsikūrę kauniečiai gyvena nežinioje ir baimėje. Viena tik prieš 14 metų iškilusio daugiabučio dalis buvo pastatyta ant puraus supilto smėlio, todėl toje vietoje pastato pamatai vis grimzta žemyn, sienoje žiojėja nemaži plyšiai, deformavosi net name išvedžiotas dujų vamzdynas. Dėl to labiausiai nerimauja pavojingiausioje namo dalyje esančiuose trijuose butuose gyvenančios šeimos.
„Bandėme tas sienas tvarkyti savo jėgomis, tačiau visos pastangos nuėjo perniek. Pro sienose esančius plyšius pučia vėjas. Artėja žiema, tad esame labai sunerimę“, – pasakojo antrajame namo aukšte gyvenanti Ksenija Safronova. Gyventojų pasamdyti ekspertai nustatė, jog namas yra avarinės būklės, o jo pamatų ir konstrukcijų sutvirtinimo darbų sąmata siekia 218 tūkst. litų. Šias ekspertų išvadas išgirdę kauniečiai pagalbos nutarė ieškoti miesto savivaldybėje.
„Prašome tarpininkauti ieškant finansavimo ir kuo skubiau pradėti pastato, kuris kelia grėsmę gyventojų saugumui ir net gyvybei“, gelbėjimo darbus, – į savivaldybės administracijos direktorių Vygantą Gudėną oficialiu raštu spalio 1 dieną kreipėsi daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kaniūkai 3“ pirmininkas Simas Dobilaitis.
Išnagrinėti gyventojų prašymą administracijos vadovas spalio 10-ą pavedė savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjui Jonui Griškevičiui. Pastarasis raštu kreipėsi į savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo centro (ESVC) Veiklos koordinavimo grupę bei tarybos Biudžeto ir finansų komitetą, kuris nutarė siūlyti, jog iš administracijos direktoriaus rezervo fondo minėto daugiabučio pamatų sutvirtinimo darbams būtų skirti 95 tūkst. litų.
Likusią sumą turėtų surinkti namo gyventojai. Savo ruožtu ESVC Veiklos koordinavimo grupė nutarė, jog dėl avarinės namo būklės būtina imtis neatidėliotinų priemonių ir kuo greičiau sutvirtinti daugiabučio pamatus. ESVC nariai sutiko su Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu dalį statybiniams darbams reikalingų lėšų skirti iš administracijos direktoriaus rezervo fondo, kurio pagrindinė paskirtis ir yra likviduoti mieste susiklosčiusias ekstremalias situacijas. Galiausiai šis klausimas atsidūrė vakar posėdžiavusios miesto tarybos kolegijos, kuri ir turėjo priimti galutinį sprendimą, darbotvarkėje.
Bijo prašytojų antplūdžio
Tarybos kolegijoje dėl Pakalnės gatvės 11-ojo namo likimo užvirė kaip niekad karštos Kaune yra ir kitų namų, kurių būklė galbūt yra dar blogesnė. Kas bus, jeigu į savivaldybę su tokiu pagalbos prašymu kreipsis daugiau gyventojų? – politikų diskusijas pertraukė Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas.diskusijos. Vieni politikai tvirtino, jog suskilinėjusio daugiabučio būklė nėra tokia kritiška ir kad skubėti skirti beveik 100 tūkst. litų nėra būtinybės. Kiti bandė įrodyti, jog į nelaimę papuolusiems kauniečiams būtina kuo skubiau padėti.
„Kaune yra ir kitų namų, kurių būklė galbūt yra dar blogesnė. Kas bus, jeigu į savivaldybę su tokiu pagalbos prašymu kreipsis daugiau gyventojų? – politikų diskusijas pertraukė Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas, į kurio pastabą netruko atkreipti dėmesį miesto meras Andrius Kupčinskas.
„Yra dar dešimtis namų, kurių bendrijos kreipsis į savivaldybę ir prašys dar po šimtą tūkstančių iš direktoriaus rezervo. Ką tada reikės daryti? Tokiu būdu fondas ištuštėtų per 2-3 mėnesius, – kalbėjo miesto vadovas. – Jeigu mes dabar padarysime precedentą, garantuoju, jog po šio atvejo maišas pratrūks ir daugybė bendrijų nusitaikys į direktoriaus rezervą.“
„Statistikos, kiek Kaune yra avarinės būklės namų, mes nevedame. Žinau tik tiek, jog tokio kito atvejo, kai nelaimė būtų taip arti, mieste nėra“, – merui atkirto Civilinės saugos skyriaus vedėjas J.Griškevičius.
Vicemeras Rimantas Mikaitis suabejojo, jog sutvirtinus daugiabučio namo pamatus, jo gyventojai galės jaustis saugūs. „Manau, kad to namo dalį ar net visą namą reikėtų perstatyti, nieko ten nesutvirtinsi. Galėtume toje namo dalyje gyvenantiems žmonėms suteikti laikinus butus ir taip sudaryti sąlygas saugiai gyventi tol, kol situacija bus iš esmės išspręsta“, - pasiūlė inžinerinį išsilavinimą turintis politikas.
„Yra paruoštas techninis pamatų atstatymo projektas, kuris garantuoja, jog sutvirtinus konstrukcijas, namas toliau negrius. Jeigu mes iškeldinsim tas tris šeimas, o namo galas vis tik nugrius, tada neišvengsime žmonių žūties“, – teigė J.Griškevičius.
Padėti nesiryžo
„Jeigu dalis namo nugrius, pagalvokite, kas bus tada. Mes kalbame apie situaciją, kad mieste galbūt yra daugiau tokių avarinės būklės statinių. Bet mes nežinome, nei kiek jų yra, nei kokia jų būklė. Gal pirma reikėtų atlikti tyrimą ir pagalvoti, kokiu būdu tas bendrijas paremti, - tikino tarybos narė Edita Gudišauskienė. – Siūlau šią bendriją dabar paremti, o tuomet analizuoti bendrą situaciją mieste ir, jei reikės, galvoti apie kažkokios specialios programos kūrimą.“
Tačiau meras A.Kupčinskas primygtinai siūlė nepriimti skuboto sprendimo tik, pasak jo, „dėl šventos ramybės“. „Būtina išanalizuoti esamą situaciją, kaip yra su kitomis miesto bendrijomis. Nes garantuoju, jog administracijos direktoriaus rezervo fondas būtų naudojamas tik tokiems atvejams. Kitiems ekstremaliems, įstatyme numatytiems atvejams lėšų mes neturėtume“, – teigė miesto vadovas.
Su A.Kupčinsko pasiūlymu sutiko daugelis tarybos kolegijos narių, tad bendru sutarimu buvo nutarta šį klausimą atidėti iki kito posėdžio. Savivaldybės administracija buvo įpareigota iki kito kolegijos posėdžio atlikti analizę ir nustatyti, kiek tokių avarinės būklės pastatų yra Kaune. Gavus šiuos duomenis, planuojama svarstyti galimybę parengti specialią programą, kuri remtų į panašias nelaimes papuolusius kauniečius.
