„15min” redakciją pasiekė kelių kauniečių pagalbos šauksmas. Žmonės, sulaukę bendrovės „Kauno energija“ siųstų sąskaitų už rugsėjo mėnesį šildytą vandenį bei temperatūros palaikymą, tvirtino iš pradžių negalėję patikėti savomis akimis.
Sąskaitos viršija 100 Lt
„Nežinau, kas daro įtaką tokiai vandens kainai, ir nežinau, ką daryti. Suvartotas kubinis metras karšto vandens man kainavo 59 Lt. Sąskaitos už vandens pašildymą nuolat svyruodavo, bet tokios sumos dar nebuvo“, – pasakojo J.Lukšos-Daumanto gatvėje gyvenanti Justė Petrulytė, už dviejų suvartotų kubinių metrų vandens pašildymą turinti mokėti triženklę sumą.
„Gyvename eiliniame 2 kambarių bute. Liepą, kai buvo karščiai ir gyvatukas pleškėjo kaitra, mokėjome 53 Lt. Už rugpjūtį atsiuntė 35 Lt sąskaitą, bet už rugsėjį kaina jau buvo kosminė – 89 Lt. Karšto vandens išnaudojome tik vieną kubinį metrą, vadinasi, likusią sumą sudaro vadinamasis gyvatuko mokestis“, – didžiule sąskaita už karšto vandens pašildymą ir reikiamos temperatūros palaikymą stebėjosi Vinčų gatvėje gyvenantis kaunietis, nenorintis viešinti savo vardo.
Sąskaitos išaugo dėl kelių priežasčių
Bendrovės „Kauno energija“ atstovai, paprašyti paaiškinti minėtų sąskaitų kilmę, išnagrinėjo abiejų kauniečių skundus. Anot įmonės atstovo ryšiams su visuomene Ūdrio Staselkos, Vinčų gatvėje esančiame name daugiau suvartotos šilumos karšto vandens sistemoje lėmė palaikoma aukštesnė nei reikėtų karšto vandens temperatūra, karšto vandens sistemos vamzdyno bloga izoliacijos būklė bei aplinkos temperatūra. Kalbėdamas apie J.Lukšos-Daumanto gatvės 2-ojo namo gyventojų sąskaitas, Ū.Staselka tikslių didelio šilumos suvartojimo priežasčių įvardyti negalėjo, mat minėtame daugiabutyje nėra įrengto nuotolinio šilumos apskaitos nuskaitymo prietaiso.
„Nė vienam vartotojui nepriskaičiuojama daugiau, nei rodo apskaitos prietaisai (skaitikliai) arba yra jų patalpų plotas. (...) Likęs šilumos kiekis yra paskirstomas. 1 kub.m vandens pašildymo kaina pastatuose gali skirtis priklausomai nuo šilumos kiekio, suvartoto 1 kub.m karšto vandens paruošti. Jei pastate nėra gyvatukų, kiekviename pastate šis suvartojimas yra skirtingas. Todėl ir 1 kub.m vandens pašildymo kaina skiriasi, – mokesčių skaičiavimo subtilybes aiškino „Kauno energijos“ atstovas. – Jei pastate yra gyvatukai, 1 kub.m vandens pašildyti skirtas normatyvas yra 51 kWh/m3 ir priklausomai nuo to, kiek namas deklaravo suvartotų kub.m, skiriasi ir šilumos kiekis, suvartotas karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Dėl to skirtingas ir vadinamasis gyvatuko mokestis. Pastatuose, kur cirkuliacijos sistema neįrengta, šio mokesčio apskritai nėra. Tačiau ten reikia žymiai ilgiau laukti, kol atbėgs karštas vanduo. Dėl to suvartojama daugiau paties vandens, šilumos – taip pat.“
Populiariausia priežastis – pasenusi karšto vandens tiekimo sistema
Ū.Staselka akcentavo, kad dėl jo anksčiau minėtų priežasčių kiekvieną didesnio šilumos suvartojimo atvejį reikia aiškintis atskirai. Tiesa, specialistas pastebėjo, kad yra kelios daugeliui senų daugiabučių būdingos problemos, turinčios įtakos mokesčio dydžiui.
„Pastate gali būti pasenusi, susidėvėjusi, prastai izoliuota karšto vandens tiekimo sistema. Be to, gyventojai gali neteisingai arba netvarkingai deklaruoti savo skaitiklių rodmenis. Trečia, įtakos mokesčio dydžiui gali turėti savavališkos karšto vandens sistemų rekonstrukcijos: gyvatuko demontavimas, įmontuotas papildomas gyvatukas, grindinio šildymo nuo gyvatuko įrengimas, balkonų grindų šildymo įrengimas ir pan. Visos šios ir galimos kitos priežastys didina bendrą pastato šilumos suvartojimą karštam vandeniui ruošti“, – aiškino Ū.Staselka ir pabrėžė, kad kiekvienas kaunietis, kuriam kyla kokių nors klausimų dėl sąskaitų dydžio, gali kreiptis į bendrovės „Kauno energija“ Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamentą.
