„Atrankas vykdome kiekvienais metais. Pastaruoju metu jaučiamas ne tik darbuotojų stygių, trūksta ir patalpų. Vienu metu mūsų linijoje budi tik vienas savanoris, budėtojai dirba vienoje patalpoje, nes daugiau neturime. Žinoma, norėtųsi geresnių sąlygų, nes tada turėtume galimybę padėti gausesniam būriui žmonių“, – apie problemas pasakojo „Kauno jaunimo linijos“ vadovė Aidana Lygnugarytė.
Per budėjimą, kuris tęsiasi nuo 18 val. vakaro iki 7 val. ryto, savanoris sulaukia 150-200 skambučių.
Anot pašnekovės, jų darbe svarbiausia motyvacija ir noras padėti žmonėms. „Savanoris dirba ne už pinigus. Jo gaunamas atlygis – pagalba žmogui, asmenybės augimas ir kitos nematerialiosios vertybės. Dirbdami savanoriais žmonės turi unikalią galimybę realizuoti save, įgyti patirties, susipažinti su įdomiais jaunuoliais“, – sakė A.Lygnugarytė.
„Kauno jaunimo linijos“ vadovės teigimu, norint tapti savanoriu nereikia specialių psichologinių žinių. Svarbiausia – noras padėti žmogui ir mokėjimas arba noras išmokti bendrauti. „Kiekvieną norintį dalyvauti „Kauno jaunimo linijos“ savanorių atrankoje iš pradžių kviečiame į informacinį susitikimą, kuriame pristatoma organizacijos veikla. Vėliau būsimus savanorius apmoko jau savanoriaujantys asmenys“, – pasakojo A.Lygnugarytė.
Moters teigimu, per budėjimą, kuris tęsiasi nuo 18 val. vakaro iki 7 val. ryto, savanoris sulaukia 150-200 skambučių. „Kadangi numeris yra nemokamas, dažnai skambina išdykaujantys vaikai ar šiaip smalsuoliai. O tai trikdo savanorių darbą. Kai linija užimta, sunku prisiskambinti žmogui, kuriam pagalbos tikrai reikia. Per vieną budėjimą vidutiniškai pasitaiko 8-10 atvejų, kai savanoris teikia realią pagalbą paskambinusiajam“, – sakė A.Lygnugarytė.
Moters teigimu, į „Kauno jaunimo liniją“ žmonės dažniausiai kreipiasi dėl santykių problemų, taip pat skambina žmonės patiriantys socialinę prievartą ar smurtą.
