Kauno miesto garbės piliečių laidojimo tvarkos aprašą savivaldybės politikai patvirtino bendru sutarimu, nedalyvaujant tarybos narei Jūratei Elenai Norvaišienei.
Remiantis aiškinančiais dokumentais, aprašu siekiama nustatyti aiškią, skaidrią ir nuoseklią garbės piliečių laidojimo Kauno miesto kapinėse, savivaldybės dalyvavimo, laidotuvių finansavimo tvarką.
Pasak savivaldybės, dabar nėra atskiro teisės akto, reglamentuojančio garbės piliečių laidotuvių organizavimą ir finansavimą. Tokie asmenys dažniausiai laidojami Petrašiūnų kapinėse vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis.
Garbės piliečių laidojimo tvarkos apraše, be kita ko, nustatoma galimybė savivaldybei organizuoti ir finansuoti visas laidotuves ar atskiras jų dalis gavus laidojančio asmens prašymą.
Tokį prašymą nagrinės mero potvarkiu sudaryta komisija, į kurią įeis bent penki teisės, kultūros, paveldo, protokolo, administravimo ir kapinių priežiūros srityse kompetencijų turintys nariai. Jais galės būti skiriami mero politinio pasitikėjimo ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.
Garbės piliečių laidotuvėms iš miesto biudžeto galimas skirti finansavimas apraše konkrečiai neįtvirtinamas.
Komisijos siūlymu ir mero ar jo įgalioto asmens sprendimu miestas galės padengti ceremonijos organizavimo, transportavimo, laidojimo ar kremavimo, kapavietės paruošimo ir sutvarkymo po laidotuvių, paminklo gamybos, reprezentacines ir kitas su laidotuvėmis susijusias išlaidas.
Be to, savivaldybė garbės pilietį laidojančiam šeimos nariui galės skirti vienkartinę iki dešimties minimalių mėnesinių algų arba 11,5 tūkst. eurų dydžio netekties išmoką. Prašymas jai ne vėliau kaip per mėnesį nuo mirties turi būti pateiktas miesto merui.
Išmoka pagal prioritetinę eilę būtų skiriama garbės piliečio sutuoktiniui arba partneriui, jo nesant – vaikams ar įvaikiams, o nesant šių – tėvams ar įtėviams.
Nagrinėdama prašymus, komisija vertins, ar asmuo turi galiojantį Kauno miesto garbės piliečio statusą, prašyme nurodytų laidotuvių dalių būtinumą ir finansavimo poreikį, asmenį reikšmingai diskredituojančius faktus, biudžete tokioms laidotuvėms numatytas lėšas.
Anot savivaldybės, garbės piliečių laidotuvių organizavimo atvejai yra pavieniai ir nereguliarūs, todėl lėšos naujai tvarkai įgyvendinti bus planuojamos 2027-ųjų biudžete, prireikus lėšų šiemet bus vertinamas konkretus poreikis.
Priėmus šį sprendimą, kaip pažymėjo miestas, bus užtikrinta derama pagarba Kaunui nusipelniusiems asmenims, sudaryta galimybė operatyviai ir efektyviai surengti jų laidotuves.
Nuo sprendimo antradienį nusišalino „Vieningo Kauno“ tarybos narė J. E. Norvaišienė, kuri pati 2017-aisiais pripažinta garbės piliete. Jos sutuoktinis, taip pat Kauno garbės pilietis Česlovas Norvaiša kovą mirė eidamas 91-uosius metus.
Kaip rašė BNS, Kauno garbės piliečio vardas suteikiamas už aktyvų miesto garsinimą Lietuvoje ir užsienyje meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje, kitose srityse, taip pat už svarų indėlį kuriant kauniečių kultūrinę, ekonominę, socialinę, dvasinę gerovę.
Šis vardas iki šiol suteiktas 37 asmenims, tarp jų – pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui, kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui, kunigui Ričardui Mikutavičiui, krepšininkui Arvydui Saboniui.
Kiek daugiau nei pusė Kauno garbės piliečių jau yra mirę.
