2002 metais patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas apėmė tik dalį teritorinės jūros. Todėl jo papildymas jūrine dalimi, apimančia išskirtinę ekonominę zoną ir visą teritorinę jūrą, turės svarios įtakos mūsų jūrinių teritorijų ateičiai. Planuojamas rajonas apima vandenį, jūros dugną ir žemės gelmes, įvertinus ir virš jūros vykstančius procesus.
M.Narmontas pasakojo, kad dabar galiojantis 2002-aisiais metais priimtas Lietuvos bendrasis planas apėmė tik nedidelę dalį šalies jūrinės teritorijos, būtent todėl nuspręsta minėtą dokumentą papildyti: „Siekiant sureguliuoti jūrinį gyvenimą buvo būtina į bendrąjį planą įtraukti visą kontinentinį šelfą, išskirtinę ekonominę zoną ir teritorinę jūrą bei reglamentuoti ten veiklą.“
Anot, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus atliktas didžiulis darbas, nes svarbiausias tikslas buvo – suderinti visas jūrinėse teritorijose vykdomas veiklas nepakenkiant kieno nors interesams ar saugumui.
Siekiant sureguliuoti jūrinį gyvenimą buvo būtina į bendrąjį planą įtraukti visą kontinentinį šelfą, išskirtinę ekonominę zoną ir teritorinę jūrą bei reglamentuoti ten veiklą.
„Įvertinome gamtinę aplinką – kada gyvūnai migruoja, dauginasi ir pan., siekta sukoordinuoti veiklas taip, kad jos netrikdytų natūralaus gamtos ciklo. Didelis dėmesys atkreiptas į saugomas teritorijas, kultūros vertybės. Numatytos teritorijos, skirtos atsinaujinantiems ištekliams, tokiems kaip, pavyzdžiui, vėjo jėgainės, ir specializuotos jūros teritorijos, pavyzdžiui, laivybai ir daugelis kitų dalykų“, – dėstė M.Narmontas.
Viena iš lyderių
Pirmoji Baltijos regione šalies jūrinį planą parengė Vokietija, Lietuva, tikėtina, taps antrąja tokį dokumentą turinčia ES valstybe. Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius tikino, kad Vokietija ir Lietuva toli gražu neišradinėja dviračio – jūrines valstybes tokio planavimo imtis skatino ir ES direktyvos.
„Jūrinėse teritorijose vykdomos įvairiausios veiklos, kurios atstovauja skirtingiems interesams – ir kultūriniams, ir komerciniams, ir ūkiniams, ir aplinkosauginiams. Šio dokumento tikslas nėra ką nors drausminti, siekis – rasti kiekvienai veiklai tinkamiausią vietą, užtikrinti, kad jos nesikirstų, suderinti visų interesus“, – dėstė M.Narmontas.
Aplinkos ministerijos atstovas tęsė, kad šis bendrojo šalies plano papildymas jūrine dalimi taip pat suteikia galimybę geriau planuoti, išnaudoti valstybės resursus, gamtinius išteklius ir pačias teritorijas. Galiausiai jis palengvins ir investuotojų dalią, šalis bus numačiusi sąlygas, kokiose vietose ir kokią veiklą galima vystyti, taigi – verslininkams bus ne tik aiškiau, bet jie sutaupys ir laiko.
Aplinkos ministerija primena, koks svarbus yra tvarus teritorijų vystymas. Racionalus šalies resursų panaudojimas, miestų plėtimas ir teritorijų valdymas padeda užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę bei išsaugoti kraštovaizdį, gamtą ir biologinę įvairovę.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
