„Jos tvarios yra tiek, kiek visos pusės jų laikysis. Ir Lietuvos raginimas yra labai aiškus – laikytis paliaubų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.
„Nuo pat pradžių sakėme, kad diplomatinis kelias yra teisingiausias kelias, derybomis reikia spręsti klausimus, o karinės jėgos naudojimas yra visiškai kraštutinė priemonė ir tik tada, kai kitų nebėra“, – teigė jis.
BNS rašė, kad likus vos valandai iki JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatyto termino pabaigos, Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, o Teheranas sutiko laikinai atidaryti gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.
Abi pusės tvirtino pasiekusios pergalę po daugiau nei mėnesį trukusio konflikto, kuris sukrėtė pasaulines finansų rinkas ir smarkiai padidino naftos kainas, o D.Trumpas naujienų agentūrai AFP teigė, kad šis susitarimas yra „visiška ir galutinė JAV pergalė“.
Iranas taip pat pavadino paliaubas pergale ir pareiškė sutikęs Pakistane pradėti derybas su Vašingtonu dėl konflikto užbaigimo.
Nepaisant sutartų paliaubų, Izraelis tvirtino, kad Libanas nėra šio susitarimo dalis. Pastarasis buvo įtrauktas į karą po to, kai Teherano remiama kovotojų grupuotė atakavo Izraelį, keršydama už JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.
„Situacijos eskalacija Libane, žinoma, kad neramina – tiek humanitariniu požiūriu, tiek bendro nestabilumo požiūriu. Tai reikėtų, kad visos pusės tikrai išnaudotų šitą galimybę, jeigu realiai nori susitarti“, – sakė K.Budrys.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, paskelbtos paliaubos – nauja „žaidimų aikštelė“, kurioje gali laimėti visos pusės.
„Manau, kad tiek įlankos šalys, kurios buvo atakuotos Irano, tiek visas regionas, tiek visi galų gale ir Lietuvos vartotojai, piliečiai, kurie mato iškilusias kuro kainas ir visas kitas augančias kainas, bus iš to tiktai laimėtojai, jeigu Hormuzo sąsiauris bus vėl atidarytas, jeigu bus užtikrintas stabilumas ir globali laivyba galės veikti normaliomis sąlygomis“, – kalbėjo K.Budrys.
„Kas kuriame taške pasiskelbs daugiau laimėjęs, suprantam, kad čia yra ir didelis politinis dalykas, ir politiniai procesai vyksta įvairiose šalyse“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat pareiškė, jog Europos šalys padarė klaidą pareikšdamos, jog karas Irane – ne jų reikalas.
„Kaip tai gali būti ne mūsų reikalas, kai mūsų piliečiai, mūsų vartotojai iš karto turi pasekmes? Tai yra visų reikalas, tai yra globalios pasekmės. Ekonomika globaliai gali sustoti, jeigu Hormuzo sąsiaurio blokada būtų užsitęsusi“, – sakė K.Budrys.
„Dėl to mes visi turime prisiimti irgi atsakomybę ją spręsti, net jeigu nesidaliname atsakomybe už karinių veiksmų pradžią. Dėl to visi prašymai iš sąjungininkų, jie turi būti ir svarstomi sąjungininkų dvasioje, mes jų negalime atmesti iš principo“, – kalbėjo jis.
K.Budrys pabrėžė, kad Lietuva nuo pat pradžių pasisakė, jog šiuo klausimu turi būti svarstomi įvairūs variantai.
Kaip rašė BNS, Irano atakos prieš komercinius laivus ir grėsmė, kad jų bus dar daugiau, sustabdė beveik visą eismą Hormuzo sąsiauriu, jungiančiu Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais.
Taikos metu šiuo maršrutu buvo gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų, o jo uždarymas smarkiai padidino naftos kainas.
