„Su prezidentu aptarėme idėją kurti diplomatinę akademiją, kur mes galėtume suteikti profesinių žinių ir buvusių diplomatų patirtį perdavinėti jaunai atėjusiai kartai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K.Budrys.
Taip jis kalbėjo Prezidentūrai anksčiau sakius, kad Lietuvoje trūksta kandidatų vadovauti ambasadoms.
Pasak K.Budrio, Užsienio reikalų ministerijoje yra „labai stiprus diplomatų“ korpusas: „Turime daug metų tarnyste Lietuvai atsidavusių žmonių“.
„Kyla klausimas, ar mes norėtume matyti 20-25 metus ištarnavusį diplomatą, kokias kompetencijas, kokias savybes ar daugiau specializacijos. Svarstome, kiek turėtų būti politinio pobūdžio paskyrimų, kiek – visiškai profesionalių diplomatų“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Gal turėtume ieškotis profesionalų – kitose srityse karjerą padariusių žmonių ir pritraukinėti į diplomatinę“, – pridūrė jis.
Pasak K.Budrio, diplomatijos sektoriaus ateitis buvo aptarta su Seimo Užsienio reikalų komitetu.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad būsimieji ambasadoriai turi atitikti gana nemažai kriterijų – turi būti profesionalūs, pažinti šalį bei regioną, į kurią vyksta, mokėti vietinę kalbą, būti gerais vadovais.
Ambasadoriaus kadencija paprastai trunka trejus metus, tačiau ji gali būti pratęsiama.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pasaulyje veikia 65 Lietuvos diplomatinės atstovybės: 46 ambasados, aštuoni generaliniai konsulatai, trys konsulatai, ambasados skyrius, taip pat aštuonios atstovybės prie tarptautinių organizacijų.
