Taip jis kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK) trečiadienį nutarus kreiptis į Vyriausybę, kad ši parengtų naują nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įstatymo projektą, išplečiant taikomus ribojimus.
„Vyriausybė pateikė ribojamųjų priemonių įstatymo projektą tokį, koks, manoma, galėtų būti konsensuso, sutarimo rezultatas. Kaip buvo praėjusiais metais, kaip buvo užpraėjusiais metais, turime skirtingą reguliavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ir dėl to jau keli Seimai nuosekliai pasisakė, kad nori tai išlaikyti“, – Žinių radijui sakė ministras.
„Papildomai Vyriausybė pasiūlė įdėti ribojimą dėl kuro įsivežimo į Lietuvą. Ir aš manau, kad ties tuo turėtų ir apsistoti tas mūsų svarstymas, nes vis tiek jau ne vieni metai yra prabėgę, žmonės, kurie čia gyvena Lietuvoje, užsienio piliečiai, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, irgi mato, koks mūsų yra mąstymas ir kokie ribojimai taikomi. Nemanau, kad dabar reikėtų juos drastiškai išplėsti“, – pridūrė jis.
Seimo URK dėl sankcijų išplėtimo į Vyriausybę nutarė kreiptis, nes tik ji turi išimtinę teisę inicijuoti ribojimus užsienio piliečiams. Kai kurie konservatoriai siūlo suvienodinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas sankcijas ir įvesti naujų, pavyzdžiui, neleisti įsigyti nekilnojamojo turto šalia strateginių objektų.
BNS rašė, kad kovo 12 dieną Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui iki 2028 metų pratęsti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Projekte siūlomas vienas naujas ribojimas – drausti transporto priemonėms iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežti daugiau kaip 200 litrų degalų.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, įvežamų degalų kiekį riboja ir Latvija, ir Lenkija.
Šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuojama ribojamųjų priemonių, susijusių su draudimu iš Rusijos ar Baltarusijos įvažiuojančioms krovininėms transporto priemonėms įvežti (importuoti) kurą standartiniuose kuro bakuose, kai juose kuro kiekis viršija 200 litrų.
Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje taikomas nuo 2023 metų.
Įstatymu siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.
Pagal jį nebepriimami Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti tiek nacionalines, tiek Šengeno vizas, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Rusams nebeišduodami leidimai gyventi Lietuvoje, nebent jie turi galiojančią vizą arba leidimą gyventi ES valstybėje.
Į Lietuvą atvykstantiems Rusijos piliečiams su tam tikromis išimtimis taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, taip pat vertinama Baltarusijos piliečių atvykimo rizika.
Nebepriimami rusų ir baltarusių prašymai dėl Lietuvos elektroninio rezidento statuso suteikimo, išskyrus atvejus, kai asmenys turi leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje.
Įstatymas draudžia leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems rusams įsigyti nekilnojamojo turto.
Taip pat uždrausta abiejų šalių piliečiams įvežti ir išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Be to, nustatyta, jog Rusijos piliečiai neteks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyks į Rusiją arba Baltarusiją. Išimtis padaryta tik vežėjams ir tiems, kurie keliauja dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių.
