Pažėrė priekaištų
Vasario 6 d. portale „Global Times“ buvo publikuota Lietuvai skirta redakcijos skiltis. Rašinyje buvo sureaguota į I.Ruginienės žodžius, kad Lietuva padarė klaidą, atidarydama Taivano atstovybę su būtent tokiu pavadinimu (angl. Taiwanese – Taivano arba Taivaniečių).
„Manau, kad Lietuva iš tikrųjų pati šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, – apie centro dešiniųjų Vyriausybės sprendimą kalbėjo Socialdemokratų dominuojamos Vyriausybės vadovė.
Kaip žinoma, šis žingsnis gerokai suerzino Pekiną. Po atstovybės atidarymo 2021 m. smarkiai smuko dvišalė prekyba, pašlijo diplomatiniai santykiai. Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Iki šiol nesutariama, kaip po ginčo dėl atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
„Norint atkurti santykius su Kinija, nepakanka vien žodinio Lietuvos „klaidos pripažinimo“, – į Vyriausybės vadovės viešą pripažinimą sureagavo leidinys.
Dienraštis „Global Times“, leidžiamas Kinijos komunistų partijos pagrindinio laikraščio „People's Daily“, komentuoja tarptautinius klausimus iš nacionalistinės perspektyvos.
I.Ruginienei papriekaištauta dėl to, kad, nepaisant klaidos pripažinimo, ji neapsiprašė „už šiurkštų kišimąsi į Kinijos vidaus reikalus“.
Jo redakcijos skiltyje išsamiai aptarti naujausi Lietuvos valdžios komentarai apie Taivaniečių atstovybę, dvišalių santykių pokyčiai ir ją reikėtų nuveikti, kad jie pagerėtų.
„Naujoji Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė neseniai viešai pripažino, kad Lietuva padarė didelę klaidą savo politikoje Kinijos atžvilgiu, – pažymėta tekste. – Prieš daugelį metų Lietuvos Vyriausybės sprendimas leisti Taivano valdžiai įsteigti vadinamąją Taivano atstovybę sostinėje Vilniuje buvo „šokinėjimas po traukiniu ir pasiklydimas“.
Leidinys negailėjo kritikos Vilniaus veiksmams, kuriais esą brangiai sumokėta „už strateginį trumparegiškumą ir politinius oportunistinius veiksmus“
Taip pat įgėlė, kad pastaruoju metu Lietuvos pusė kalbėjo apie „santykių su Kinija gerinimą“, tačiau žodžiai ir veiksmai tariamai dažnai buvo nenuoseklūs. Net I.Ruginienei papriekaištauta dėl to, kad, nepaisant klaidos pripažinimo, ji neapsiprašė „už šiurkštų kišimąsi į Kinijos vidaus reikalus“.
Prezidentas neminėjo vizito į Kiniją
Pacitavę premjerės interviu, žurnalistai paskelbė: „Šalies prezidentas G.Nausėda taip pat pareiškė, kad jis ir I.Ruginienė tikisi „kuo greičiau aplankyti Kiniją“.
„Prezidentas nieko tokio nėra sakęs, neplanuoja lankyti.“
„Panašu, kad Lietuvos valdžia nori atkurti santykius su Kinija. Tačiau didelės žalos, anksčiau padarytos Kinijos ir Lietuvos santykiams, negalima atitaisyti vien žodiniu klaidos pripažinimu“, – įspėta greta.
Tačiau G.Nausėda pastaruoju metu nežadėjo keliauti į Kiniją taisyti santykių. Žiniasklaidoje ir kituose viešuose šaltiniuose nėra paminėta, kad jis būtų ištaręs tokius žodžius, juoba nepateikta tiksli citata, kurią galima rasti kinų rašinyje.
„Prezidentas nieko tokio nėra sakęs, – portalui 15min patvirtino jo patarėjas Ridas Jasiulionis. – Nėra taip sakęs, neplanuoja lankyti (Kinijos – red. past.)“
Kritikos pridėjo ir lietuviai
„Global Times“ redakcijos skiltis sulaukė dėmesio ir tarp socialinių tinklų vartotojų, taip pat ir Lietuvoje.
Tekstą suskubo pacituoti „Facebook“ puslapiai „BRICS News“ ir „Think BRICS“ (identiški įrašai juose pasirodė tą pačią minutę).
BRICS yra neformali tarpvyriausybinė organizacija, kurią 2009 m. įkūrė Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija, o vėliau prisijungė Pietų Afrika (pavadinimą sudaro jų pavadinimų angliškai pirmosios raidės). Taip pat – Iranas, Egiptas, Etiopija, Jungtiniai Arabų Emyratai.
Čia buvo pacituoti ir G.Nausėdos žodžiai apie tariamą viltį kuo greičiau apsilankyti Kinijoje.
Įrašais pasidalijo ir „Facebook“ vartotojai iš Lietuvos, kai kurie – ir su emocingais komentarais.
15min verdiktas: melas. G.Nausėda nesakė, kad pats ir premjerė I.Ruginienė besitikintys kuo greičiau aplankyti Kiniją. Tai yra išgalvota šios šalies valstybinės žiniasklaidos frazė.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.


