Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas tikisi, kad atsigaunant ekonomikai didės ir kruizinės laivybos apimtis. „Jau daugelio valstybių atstovai paskelbė apie ekonominės recesijos pabaigą ir įvardijo požymius, rodančius tam tikrą ūkio atsigavimą. O kruizinė laivyba tiesiogiai priklauso nuo ekonominio klestėjimo. Tikimės, kad kitąmet laivai į Klaipėdą užsuks dažniau nei šiemet“, – vylėsi jis.
Iš viso šiais metais užregistruota 50 kruizinių laivų, atplaukusių į Klaipėdą, ir sulaukta apie 33,5 tūkst. keleivių. 2008 metų kruizinio sezono duomenimis, Lietuvos uostamiestį aplankė 46 kruiziniai laivai. Jie atplukdė 32,4 tūkst. keleivių. Šiemet į Klaipėdą buvo užsukę ypač daug didžiųjų (ilgesnių kaip 175 m) laivų – net 22.
Kitąmet atplaukti į Klaipėdos uostą jau užregistruoti 39 kruiziniai laivai, iš jų net 18 – didžiųjų. Šie laivai sudaro beveik 50 proc. visų užregistruotų vizitų. Be to, remiantis naujausiais duomenimis, kitais metais mūsų uostamiestyje pirmą kartą švartuosis laineris „Kristina Regina“. Tačiau galutinis kruizų organizatorių paraiškų skaičius bus žinomas tik prieš pat kitų metų sezono pradžią, balandžio mėnesį.
Trikdė „miręs“ senamiestis
Pasak Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, šis kruizinis sezonas buvo geras, nes laivų ir turistų nesumažėjo. Šį sezoną skundų iš kruizinių laivų keleivių ar laivų operatorių negauta. Nors laivai ne pirmus metus atplukdo į Klaipėdą turistų, problemos lieka tos pačios. Kruizinis laivas į uostą atplaukia ankstyvą rytą, o jo keleiviai randa apmirusį Klaipėdos senamiestį – parduotuvės nedirba, atvykėliams nėra ką veikti. Ta problema buvo aktuali ir šį sezoną.
Šiemet Klaipėda nesulaukė JAV kruizų organizatorių lainerių „Constellation“, „Century“, kuriais plaukdavo daugiausia amerikiečiai. Net 50 proc. šių laivų keleivių nevažiuodavo į ekskursijas, likdavo Klaipėdoje, todėl tuščios gatvės ir neveikiančios parduotuvės bei kavinės badė akis.
Šiais metais didžiąją dalį turistų sudarė vokiečiai ir britai, iš jų apie 80 proc. rinkdavosi ekskursijas. 2007–aisiais kruiziniais laivais į Klaipėdą atplaukę užsieniečiai mūsų šalyje išleisdavo vidutiniškai apie 45 eurus (155 litus). Šiemet tokia apklausa nebuvo daryta.
Vilioja nuolaidomis
A.Drungilo teigimu, Klaipėda Baltijos jūroje tėra tarpinis uostas tarp didžiųjų traukos centrų – Kopenhagos ir Sankt Peterburgo. Šiuos uostus kruiziniai laivai aplanko po 500 kartų per sezoną. „Paprastai kruiziniai laivai naktį plaukia, o dieną užsuka į kurį nors uostą, – pasakojo A.Drungilas. – Plaukti iš Kopenhagos iki Sankt Peterburgo reikia apie dvi paras, todėl, be Klaipėdos, dėl tam tikros tarpinės stotelės statuso dar kovoja Gdynia, Gdanskas, Ryga, Talinas. Lietuvos pajūryje turistams įdomu, tačiau viliojant kruizų operatorius tenka pasitelkti ir ekonomines priemones – mažesnes rinkliavas arba nuolaidas.“
Siekiant efektyvinti kruizinę laivybą nuo 2008 metų liepos 1 dienos susisiekimo ministro įsakymu buvo 20 proc. sumažintos rinkliavos tiems kruiziniams laivams, kurie į Klaipėdą atplaukia daugiau negu keturis kartus per sezoną, o nuo devinto įplaukimo tais pačiais metais rinkliavos mažėja net 50 procentų. Specialios nuolaidos taikomos ir didesniems nei 50 tūkst. tonų talpos laivams, atplaukusiems į Klaipėdą daugiau kaip du kartus per sezoną. Tokia lengvata šiais metais jau pasinaudojo du kruiziniai laivai – „Albatros“ ir „Costa Magica“. Pastarojo operatoriai per vieną vizitą sutaupė beveik 21 tūkst. eurų (72 tūkst. litų).
Iš viso per 2009–ųjų kruizų sezoną, preliminariais duomenimis, surinkta apie 1,8 mln. litų rinkliavų. Panašiai kaip ir 2008 metais.
