„Ekspertai pripažino, kad miestas dėl to tikrai patirs nepatogumų, tiek dėl eismo apkrovos, tiek dėl pačių statybų“, – teigė uostamiesčio meras.
Jis sutinka, kad toks terminalas labai reikšmingas visai Lietuvai, tačiau pabrėžė, kad ir klaipėdiečių teisėtų lūkesčiai dėl galimų nepatogumų neturi būti nustumti į šalį.
„Klaipėdos interesų gynimas jokiu būdu negali būti valstybės šokdinimas. Šioje vietoje negali būti jokio šantažo. Tačiau Klaipėda neturi likti paraštėse“, – akcentavo meras.
Įvardijami ir kelios galimos kompensacijų variacijos. Viena jų – Klaipėdai svarbių objektų, kaip Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcija, stadiono bei teatro statybos – įtraukimas į valstybės prioritetinių projektų sąrašą. Taip būtų galima tikėtis užsitikrinti finansavimą dar iš 2014–2020 metų programos.
Dar viena kompensacijos alternatyva – mažesnė dujų kaina Klaipėdai.
Kaip galima kompensavimo priemonė įvardijama ir galimybė uosto žemės bei nekilnojamojo turto mokesčio dalį skirti tiesiogiai Klaipėdai, o ne valstybės kišenei. Šiuo metu apie 18 proc. Klaipėdos miesto ploto sudaro uostas. Įvardijama ir suma, kurios miestas netenka – apie 17 mln. Lt. „Dar vienas svarstytinas variantas – dalies uosto rinkliavos skyrimas miestui. Taigi, rinktis yra iš ko“, – teigė meras.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Klaipėdoje vykdomos pagal planą. Pirmadienį pasirašyta sutartis su norvegų kompanija „Hoegh LNG“, kuri ir užsiims plaukiojančios dujų terminalo saugyklos statybomis. Kiek kainuos tokios statybos – kol kas neįvardijama.
Terminalas turėtų atsirasti pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, šalia Kiaulės Nugaros salos.
