Šiemet 31 gaisras kilo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, 6 – individualiuosiuose, 18 gaisrų kilo apleistuose pastatuose.
Skaudžiausia, kai dėl aplaidumo įvyksta tragiškos nelaimės. Klaipėdos mieste šiemet gaisruose jau žuvo penki žmonės. Dažniausiai gaisrai kyla dėl žmogaus neatsargaus elgesio tiek buityje, tiek gamtoje. Todėl nemėtykite degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų. Baigę kūrenti laužą, įsitikinkite, ar užgeso žarijos. Išeidami iš namų pažiūrėkite, ar išjungėte elektros prietaisus, uždarėte degančios krosnelės duris. Ypač neatsargūs su ugnimi būna vaikai. Todėl jie turi būti mokomi suaugusiųjų, kad žinotų, jog žaidimas su liepsna gali atnešti skaudžią nelaimę ne tik jiems patiems, bet ir jų tėveliams.
Artėjant vasarai ir šiltėjant orams, kasmet pradeda degti pernykštė žolė, nesutvarkytos šiukšlės. Per tris šių metų mėnesius ugniagesiai 35 kartus vyko gesinti atvirose teritorijose kilusių gaisrų. Juose išdegė apie 12,8 hektarai pievų, 17 kartų degė žolė, 8 kartus – atliekos, šiukšlės, 8 kartus – kiti gaminiai, medžiagos, senos padangos. Nuo liepsnojančių pievų ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, atnešdama milžiniškus nuostolius gamtai ir žmonių turtui.
Būkime budrūs, nelikime abejingi matydami kitus neatsargiai besielgiančius su ugnimi, nes iki skaudžios nelaimės gali būti tik vienas žingsnis.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už žolės deginimą numatoma administracinė atsakomybė:
– sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas užtraukia baudą piliečiams nuo 100 Lt iki 800 Lt.
– žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 600 Lt;
Kartu su administracine bauda skaičiuojama ir gamtai padaryta žala – 1 aras išdegintos žolės įvertinamas 49 Lt.
