Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2022 07 29

Kodėl brangsta automobilių parkavimas atskirose Vilniaus vietose: priežastis – 85 proc. riba

Vilniaus gatvėse vietinę rinkliavą žyminčių ženklų spalvos kartais ima ir pasikeičia. Iš žalios virsta į geltoną ar net raudoną, iš raudonos – į brangiausią mėlyną. Nuo ko tai priklauso? Šis klausimas neretai kyla ir vairuotojams, ir gyventojams, šalia kurių namų toks pokytis įvyksta. Pirmieji dažniau skundžiasi dėl augančių įkainių, o antrieji to pabrangimo neretai laukia.
Atnaujintas Vingio parkas
Žalia zona / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą pokyčiai vairuotojų paprastai sutinkami neslepiant nepasitenkinimo. Tačiau gyventojai, šalia kurių namų už parkavimą tenka mokėti, neretai turi skirtingų pastabų.

Klausimai – skirtingi

Štai neseniai Vilniaus savivaldybė sulaukė klausimų dėl parkavimo tokiose gatvėse kaip Turgaus, Malonioji, Suvalkų. Vienur buvusi žalia zona virto raudona, nors, kaip sako vietos gyventojai, lyg ir niekas nepasikeitė.

„Suvalkų gatvėje niekas nesikeičia jau daug metų, automobilių ten daug, jų paliekama daug, tad gal tų sprendimų reikėjo anksčiau. Bet štai Malonioji gatvė tai paradoksas – čia to automobilių intensyvumo niekada nebuvo, tačiau ši gatvė kažkodėl išskirta iš viso Žvėryno žemėlapio.

Štai tik informacijos, kokiais duomenimis remiantis tie pokyčiai padaryti, nesulaukiame“, – 15min sakė vienas vilnietis, pastaruoju metu intensyviai besidomėjęs parkavimo kainų pokyčiais sostinėje.

Malonioji gatvė tai paradoksas – čia to automobilių intensyvumo niekada nebuvo, tačiau ši gatvė kažkodėl išskirta iš viso Žvėryno žemėlapio.

O štai kitoje sostinės dalyje – visiškai priešingi gyventojų balsai.

Vilniaus savivaldybei teko aiškintis, kodėl Kalvarijų gatvės prieigose esama skirtingų zonų. Štai Krokuvos, Slucko gatvėse galioja raudona zona, o Turgaus, H.Manto gatvėse – jau geltona, tad čia palikti mašiną yra gerokai pigiau.

Šiuo metu už automobilio stovėjimą raudonojoje zonoje reikia mokėti pirmadienį–šeštadienį nuo 8 iki 22 val., trumpiausias stovėjimo laikas yra 12 minučių, tai kainuoja 0,3 euro. Valanda šioje zonoje atsieina 1,5 euro.

Tuo tarpu geltonojoje zonoje mokėti tomis pačiomis dienomis už stovėjimą reikia tik iki 20 val., minimali stovėjimo trukmė yra 10 minučių, kurių kaina 0,3 euro. Valanda – 0,6 euro.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mėlynoji parkavimo zona
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mėlynoji parkavimo zona

Į savivaldybę kreipęsi gyventojai teigė gerai pažįstantys savo rajoną, todėl esą jau seniai mano, kad „būtina suvienodinti visoje Rinktinės gatvėje, Turgaus, H.Manto gatvėse rinkliavos zonas“, priešingu atveju chaosas neišvengiamas.

Ir to chaoso jau yra, sako vietiniai. Štai nuo liepos 1 d. Krokuvos, Slucko ir dalis Rinktinės g. tapo raudona zona, todėl kur kas daugiau vairuotojų suka į kur kas pigesnę geltonąją zoną – o ji šalia, Turgaus, H.Manto gatvėse, šalia esančių daugiabučių kiemuose.

„Šios gatvės ir kiemai bus dar labiau apkrauti ir nepravažiuojami, pablogės eismo saugumas“, – kreipdamiesi į Vilniaus savivaldybės administraciją rašė gyventojai, pridėdami ir vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip Turgaus bei H.Manto gatvėse stumdosi automobiliai.

VIDEO: Kalvariju turgus | Dronomedia

Įspėja ir dėl zonų pakeitimo

Atsakydama į skundą dėl Turgaus gatvės, Vilniaus miesto savivaldybė gyventojus informavo, kad „Susisiekimo paslaugos“ nuolat vykdo esamų stovėjimo vietų užimtumo tyrimus, kurie ir tampa pagrindu teikiant stovėjimo zonų pakeitimo pasiūlymus Tarybai.

„Remiantis stovėjimo vietų užimtumo tyrimo, atlikto 2021 m. spalio mėn., rezultatais Turgaus g. užimtumas piko valandomis buvo iki 60 proc., todėl (…) Turgaus g. nebuvo įtraukta į raudoną mokestinę zoną“, – buvo rašoma atsakyme gyventojams, kur taip pat pažymėta, kad gyventojų nurodomos problemos Turgaus gatvėje susijusios su kelių eismo taisyklių pažeidimais, tam reikia papildomo policijos ir Viešosios tvarkos skyriaus dėmesio.

Stebėti automobilių stovėsenos užimtumą ketinama šiose gatvėse ir toliau, tačiau savivaldybė gyventojus įspėja ir dėl dar vieno pavojaus: „Pagal gautus eismo srautų duomenis matyti, kad dauguma atvykstančių automobilių yra susiję su turgaus ir šalia įsikūrusių komercinių patalpų aptarnavimu. Minėti transporto srautai nėra susiję su rinkliavos zonos keitimu.

Sauliaus Žiūros nuotr./Parkavimo zona
Sauliaus Žiūros nuotr./Parkavimo zona

Pritarus Jūsų pasiūlymui ir Turgaus g. nustačius užimtumą piko metu didesnį nei 85 proc., tarybai būtų teikiamas siūlymas dėl mokamos zonos keitimo, t. y. įtraukimo į raudoną zoną.

Tačiau norime pastebėti, kad įtraukus Turgaus g. į raudoną mokestinę zoną, aplinkinių kiemų užpildymas turgaus darbo laiku gali kaip tik padidėti, todėl bus reikalinga papildoma situacijos analizė, siekiant nustatyti į Kalvarijų turgaus prieigas atvykstančių transporto priemonių funkcijas, t. y. kiek atvykstančiųjų yra susiję su turgaus ir jo prieigose įsikūrusių komercinių patalpų aptarnavimu, kiek lankytojų, kiek vietos gyventojų.“

Norime pastebėti, kad įtraukus Turgaus g. į raudoną mokestinę zoną, aplinkinių kiemų užpildymas turgaus darbo laiku gali kaip tik padidėti.

85 proc. riba

Tomas Nickus, JUDU („Susisiekimo paslaugų“) judumo ekspertas 15min paaiškino, kad vietinės rinkliavos zonos koreguojamos pagal miesto tarybos patvirtintus kriterijus, t.y., kai užimtumas piko metu viršija 85 proc. ribą, yra teikiami siūlymai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rinkliavos zonų korekcijų.

„Rinkliavos zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava, ribos nustatomos ne tenkinant konkrečių subjektų poreikius, o sistemiškai įvertinus savivaldybės funkcijų ir aplinkybių visumą, kaip, pvz., mažinama oro tarša ir triukšmas mieste, gerinama aplinkos ekologinė būklė, atlaisvinamos stovėjimo vietos gyventojams, daugiau erdvės pėstiesiems ir dviratininkams, trumpėja laikas laisvos stovėjimo vietos paieškai, efektyviau išnaudojama miesto infrastruktūra, skatinami alternatyvaus keliavimo būdai.

Apibendrinant – rinkliavos zonų ribos nustatomos pagal teritoriją, atsižvelgiant į joje esančius traukos objektus, parkavimo vietų paklausą.

Rinkliavos zonos nustatymas taip pat susijęs su teritorija ir vietų paklausa. Pvz., jeigu šalia žaliosios zonos yra raudonoji zona, tai siekiant valdyti parkavimo srautus ir mažinti parkavimo poreikį, tikslingiau yra suvienodinti zonas“, – teigė T.Nickus.

Komentuodamas konkrečią situaciją dėl Maloniosios gatvės sostinės Žvėryne, T.Nickus teigė, kad ši gatvė buvo žaliojoje rinkliavos zonoje, kur parkavimo prioritetas turėtų būti skirtas gyventojams, kadangi pačioje gatvėje nėra komercijos ar kitų traukos objektų.

Jeigu šalia žaliosios zonos yra raudonoji zona, tai siekiant valdyti parkavimo srautus ir mažinti parkavimo poreikį, tikslingiau yra suvienodinti zonas.

„Gatvė nuolat buvo užstatoma Upės gatvės biurų darbuotojų. Siekiant atlaisvinti stovėjimo vietas, kad jomis turėtų galimybę naudotis gyventojai, Maloniosios gatvės rinkliavos zona buvo suvienodinta su Upės gatvės zona“, – priežastis, kodėl buvusi žalia zona virto raudona šioje vienintelėje Žvėryno gatvėje, aiškino T.Nickus.

Naujausi pokyčiai buvo patvirtinti Vilniaus miesto taryboje ir etapais įsigaliojo nuo š.m. liepos 1 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius