„Maudynės jūroje kur kas pavojingesnės negu ežere ar upėje. Jūra yra pilna srovių ir duobių, todėl net ir tada, kai nėra bangų, išlieka nemažas pavojus patekti į pavojingą situaciją. Poilsiautojai, atvykę į paplūdimį pirmiausia turėtų pažiūrėti, kokia vėliava kabo. Jeigu viršuje pamatysite iškeltą dvispalvę (geltoną ir raudoną) vėliavą, vadinasi šiame paplūdimyje budi gelbėtojai. Po ja kabo kita vėliava, nurodanti jūros pavojingumą. Geltona vėliava praneša, kad maudytis pavojinga, tačiau nedraudžiama. Raudona vėliava maudynes jūroje griežtai draudžia“, – pasakojo Aleksandr Siakki, Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas.
Kai kurie žmonės, atvykę poilsiauti į paplūdimį nustemba, kad raudona vėliava draudžia maudynes, daugeliui iki šiol atrodo įprasta, kad apie pavojingą jūrą turi įspėti juoda vėliava.
„Juodos vėliavos paplūdimiuose jau seniai nėra. 2004 metais, kai Lietuva įstojo į Europos sąjungą, vėliavų reikšmės pasikeitė. Tai nesunku atsiminti, nes paplūdimyje, kaip ir kelyje, vadovaujamasi šviesoforo principu – raudona spalva reiškia draudimą, geltona priverčia stabtelti, o žalia leidžia eismą“ , - sakė gelbėtojas.
Nors paplūdimiuose dažnai kabo raudona vėliava, nepaklusnūs poilsiautojai į ją neretai numoja ranka. Laimė, Klaipėdos gelbėtojų prižiūrimuose paplūdimiuose pernai nė vienas žmogus nenuskendo, tačiau „krapštyti“ į krantą įsismaginusius poilsiautojus gelbėtojams tenka itin dažnai.
„Žmogus, atėjęs į paplūdimį turi suprasti, kad privalo paklusti gelbėtojų nurodymams. Ne paslaptis, kad itin daug problemų kyla dėl neblaivių poilsiautojų, todėl paplūdimio sargams neretai tenka pasikviesti į pagalbą policijos pareigūnus. Maudynių mėgėjai turi žinoti, kad jeigu paraginti gelbėtojų, jie nelipa į krantą, į pagalbą būna kviečiama teisėsauga. Tada žmogui gresia rimti nemalonumai – jis gali būti baudžiamas už paplūdimio taisyklių pažeidimą ir nepaklusimą gelbėtojams“, – sakė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė Ineta Pačiauskaitė.
