Kinologo, Italijos karo aviatoriaus Fabrizio Coppolos teigimu, tarnybiniai šunys yra nepakeičiami daugybėje situacijų, kuriose pasitelkiamos karinės pajėgos.
„Kariuomenės tarnybinis šuo pirmiausia gali būti naudojamas paieškai ir gelbėjimui per gamtines nelaimes ar katastrofas. Karo mietu jie naudojami sužeistųjų paieškai.
Taip pat šunys tinka saugoti karinius objektus, ypač dažnai kariuomenė pasitelkia šunis sprogmenų paieškai“, – pasakoja F. Coppola.
Surasti pažeidėją šuo netrunka
Valstybės sienos apsaugos zona, atsižvelgiant į vietovę, gamtines sąlygas, gali būti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų metrų. Toje zonoje paprastas pilietis neturi teisės būti, į ją galima pakliūti tik su specialiu VSAT leidimu. Be leidimo tokioje teritorijoje tyčia ar netyčia atsiradęs pilietis gali būti sulaikytas VSAT pareigūnų bei jų šuns.
Laida „Karinės paslaptys“ nusprendė atlikti eksperimentą ir įsitikinti, kaip greitai tarnybiniai šunys gali susekti pažeidėją. Tariamas pažeidėjas, laidos redaktorius Aleksandras Matonis paliko pėdsakus ir pasitraukė į mišką, tarnybinis šuo pėdsakus turėjo pajusti ir atsekti iki tos vietos, kur slėpėsi tariamas pažeidėjas.
Paliktais pėdsakais ir įkalčiais tarnybiniam šuniui susekti tariamą pažeidėją užtruko mažiau nei 10 minučių.
Pakeliui link tariamo pažeidėjo surinkti įkalčiai buvo dedami į sterilius maišelius vėlesniam patikrinimui.
„Sulaikomi asmenys dažnai atsikrato telefonais, dokumentais, automobilių rakteliais, siekdami nuslėpti savo buvimą pažeidimo vietoje.
Be tarnybinio šuns pažeidėjo pėdsakų susekti nepavyktų, nes jie nėra matomi plika akimi, o šuo seka žmogaus kvapu“, – tikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Kapčiamiesčio užkardos kinologas Tautvydas Lajauskas.
