Sekite 15min Google
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 6,4 tūkst. priedangų, kuriose laikiną prieglobstį galėtų rasti apie 1,5 mln. arba 54 proc. šalies gyventojų.
Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas Gintaras Bagdonas pabrėžia, kad šiandien nėra pagrindo teigti, jog karas Lietuvoje neišvengiamas, tačiau saugumo situacija regione išlieka sudėtinga ir sunkiai prognozuojama. Dėl šios priežasties ruoštis svarbu iš anksto – kuo aiškiau žmonės žino, kaip elgtis ir kur slėptis, tuo geriau jie bus pasirengę galimai grėsmei.
Paprasčiau ir patogiau, kai vyksta namo modernizacija
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pažymi, kad rūsių pritaikymas priedangoms gali būti planuojamas kartu su viso daugiabučio atnaujinimu.
„Karas Ukrainoje parodė, kad civilinė sauga nebėra vien teorinis pasirengimas galimoms grėsmėms. Jei daugiabutis jau modernizuojamas, verta kartu įvertinti ir galimybę rūsį pritaikyti priedangai, kad prireikus jis galėtų atlikti gyventojų apsaugos funkciją“, – tikina E. Petrauskas.
Rūsio patalpų pritaikymas priedangai įtrauktas į platesnį daugiabučių modernizacijos priemonių paketą, kuriuo renovacija plečiama ne tik energinio efektyvumo, bet ir pastato funkcionalumo bei gyventojų saugumo kryptimi. Tokius darbus galima numatyti bendrame modernizavimo projekte. Dalis darbų, pavyzdžiui, šildymo, vėdinimo ar kitų inžinerinių sistemų atnaujinimas, priskiriami energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Valstybės parama teikiama tiek šioms priemonėms, tiek kitiems darbams, kurių gali prireikti pritaikant rūsį priedangai, pavyzdžiui, patalpų perplanavimui ar avarinio išėjimo įrengimui.
Vienas iš daugiabučių, kuriame rūsį numatyta pritaikyti priedangai, šiuo metu modernizuojamas Vilniuje, Pušų gatvėje. Penkiaaukščiame name planuojama įrengti avarinio išėjimo tunelį ir angą, avarinio išlipimo šachtą, sumūryti sienas apsaugai nuo sprogimo, praplatinti durų angas, o išorės duris pakeisti šarvuotomis. Bendra šių darbų vertė – 15 tūkst. eurų.
Ne kiekvienas daugiabučio rūsys gali tapti priedanga
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Antanaitis atkreipia dėmesį, kad priedangų parinkimo, parengimo naudoti ir naudojimo tvarka yra reglamentuota Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme bei kituose teisės aktuose. Tai reiškia, kad ne kiekvienas daugiabučio namo rūsys gali būti priskirtas priedangai.
„Priedanga – tai statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis trumpą laiką apsaugoti gyventojus nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu – sprogimo smūgio bangos, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų“, – aiškina D. Antanaitis.
Pasak jo, vertinant, ar patalpa tinkama priedangai, svarbu atsižvelgti į konstrukcijų tvirtumą, vietą pastate, sandarumą, galimybę saugiai patekti į patalpą ir iš jos pasišalinti, taip pat jos talpumą.
„Sienos ir perdangos turi būti pakankamai atsparios sprogimo bangos ir vibracijų poveikiui, turi būti užtikrinti saugūs įėjimai ir išėjimai, o pačiose patalpose neturėtų būti laikoma degiųjų ar kitų pavojingų medžiagų. Taip pat svarbu, kad patalpos būtų pakankamo ploto ir žmonės jose galėtų saugiai būti“, – pabrėžia D. Antanaitis.
Priedangai pritaikytas rūsys nebūtinai turi stovėti tuščias
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas atkreipia dėmesį, kad daugiabučio namo rūsį pritaikius priedangai jo nebūtina uždaryti ar palikti nenaudojamo.
„Taikos metu tokia patalpa gali būti naudojama ir kitoms reikmėms, svarbiausia, kad prireikus ją būtų galima greitai paruošti naudoti kaip priedangą. Joje gali vykti gyventojų susirinkimai, galima įrengti bendrą laisvalaikio erdvę ar, pavyzdžiui, pastatyti stalo teniso stalą“, – teigia E. Petrauskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas priduria, kad net ir naudojant rūsio patalpas kitoms reikmėms svarbu jas tinkamai prižiūrėti. Viena dažniausių problemų – daiktais užkrauti praėjimai ir laiptai. Rūsiuose taip pat neturėtų būti laikoma degiųjų ar kitų pavojingų medžiagų.
„Pasitaiko atvejų, kai patalpos nėra reguliariai tikrinamos, todėl kritiniu momentu jos gali būti užlietos ar dėl kitų priežasčių netinkamos gyventojų apsaugai“, – pastebi D. Antanaitis.
Vien priedangos neužtenka: kuo dar svarbu pasirūpinti?
G. Bagdono teigimu, priedanga yra tik viena pasirengimo ekstremalioms situacijoms dalis. Ne mažiau svarbu, kad gyventojai iš anksto žinotų, kaip elgtis pavojaus atveju, kur slėptis ir kuo pasirūpinti pirmiausia.
„Žmogus turi gebėti pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais, turėti geriamojo vandens, maisto, būtinų vaistų, mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Kiekvienam svarbu iš anksto apsvarstyti, kuo galės prisidėti pavojaus atveju“, – sako Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
