Liustracijos komisijos, vertinančios duomenis apie slaptą asmenų bendradarbiavimą su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, vadovo Algimanto Urmono įsitikinimu, ji neturi jokių perspektyvų. „Dirbame visuomeniniais pagrindais. Tačiau nieko nepakeis ir komisijos nariams žadamas atlygis, nes visas liustracijos procesas stovi ne ant tų bėgių. Jo neišgelbės ir įstatymo pataisos", – vakar LŽ teigė A.Urmonas. Jis neslėpė esąs nusivylęs, nes per du mėnesius nesulaukė jokios Seimo reakcijos į komisijos parengtą naują Liustracijos įstatymo projektą.
Pasak komisijos pirmininko, beveik per pusantrų veiklos metų komisija išnagrinėjo maždaug 100 bylų, penki asmenys buvo pripažinti bendradarbiavę su sovietinėmis saugumo struktūromis.
Birželio viduryje jis buvo įteiktas Seimo pirmininkui, Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų vadovams. Laiške politikams buvo išdėstytos ir kritiškos Liustracijos komisijos pastabos dėl NSGK pirmininko Arvydo Anušausko parengto analogiško įstatymo projekto. „Matyt, be reikalo laiką gaištu, kaip mokslininkas savo potenciją švaistau", – apgailestavo A.Urmonas.
Pasak komisijos pirmininko, beveik per pusantrų veiklos metų komisija išnagrinėjo maždaug 100 bylų, penki asmenys buvo pripažinti bendradarbiavę su sovietinėmis saugumo struktūromis. Teismas patvirtino visus komisijos sprendimus. Tačiau, anot A.Urmono, per daug džiūgauti nėra pagrindo. Visi buvę bendradarbiai yra eiliniai žmonės, dirbantys privačiose struktūrose. „Liustracija turi patikrinti lojalumą valstybei, ypač tų, kurie priima svarbius sprendimus. Šiuo atveju taikinys turėtų būti nukreiptas į Seimą, Vyriausybę. Parlamentarų ir ministrų praeitis turi būti skaidri", – teigė A.Urmonas. Jo nuomone, to skaidrumo kaip tik ir trūksta, dėl to stringa visas liustracijos procesas.
Palikti komisijos vadovo postą A.Urmonas ketina rudenį, Seimui pradėjus svarstyti NSGK pirmininko bei jo kolegų parengtą Liustracijos įstatymo projektą. „Tegu politikai turi laisvas rankas ir pasirenka, ką nori, – LŽ sakė A.Urmonas, kurio nuomonė apie šį dokumentą vienareikšmė. – Jis skirtas vien įvaizdžiui, o ne liustracijos strategijai kurti."
Rugsėjį Liustracijos komisija ketina priimti specialų nutarimą dėl ekpremjerės, saugumo bylose minimos Šatrijos slapyvardžiu, bylos. Gali būti, kad A.Urmono pavyzdžiu paseks ir kiti penki Liustracijos komisijos nariai.
Visuomeninių pareigų atsisakęs A.Urmonas ketina atsidėti vien moksliniam darbui. Jis vadovauja Mykolo Romerio universiteto Administracinės teisės ir proceso katedrai.
2006-ųjų pabaigoje savo noru iš Liustracijos komisijos vadovės pareigų pasitraukė tuometė Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė, dabartinė Seimo narė Dalia Kuodytė. Atsistatydinimo priežastys – Seimo nesugebėjimas priimti reikiamų įstatymų pataisų, komisijos finansavimo trūkumas, kitos sąlygos, dėl kurių teisininkai negalėjo deramai atstovauti komisijai teismuose.
