Pirmadienį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė, jog jo šalis yra pasirengusi Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, jeigu Lietuva parengs tam reikalingą infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai sutarė dėl Lietuvos gynybai skirtos vokiečių brigados.
Daugiau apie tai skaitykite: Aštri G.Landsbergio laikysena Vokietijos atžvilgiu: lenkti galvą ar dėkoti, kad visko nesugadino?
Vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Šiuo klausimu ypač aktyvus buvo užsienio reikalų ministras G.Landsbergis, viešai spaudęs Berlyną ir netgi tvirtinęs, jog galbūt Vokietija gailisi davusi tokį įsipareigojimą. Tokią retoriką kritikavo šalies vadovas Gitanas Nausėda, opozicinės partijos.
-
Į Lietuvą pratyboms atvyko dalis Vokietijos priskirtos brigados karių su technika
-
I.Šimonytė – apie (ne)buvusią Vyriausybės krizę, Vokietijos brigadą ir trumpalaikį ekonomikos „kristelėjimą“
-
B.Pistorius: Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje
-
Aštri G.Landsbergio laikysena Vokietijos atžvilgiu: lenkti galvą ar dėkoti, kad visko nesugadino?
-
J.Stoltenbergas sveikina Vokietijos lyderystę dėl brigados Lietuvoje
-
B.Pistorius sprendimo dėl brigados dislokavimo Lietuvoje nelaiko pasikeitusia pozicija
-
D.Grybauskaitė apie sprendimą dėl brigados: jei vokiečiai pažadėjo, vadinasi, įgyvendins
-
V.Čmilytė-Nielsen: Berlyno sprendimui dėl brigados galbūt padėjo ir Lietuvos aktyvumas
I.Šimonytė: „Akivaizdu“
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, jo ši istorija parodė, kad savo interesus ne tik galima, bet ir reikia ginti.
„Mus čia kritikavo kai kas, kad mes labai griežtai užsimojome, kad gal taip negražu, gal taip negalima, gal negalima savo interesų ginti. Bet akivaizdu, kad savo interesus ginti ne tik galima, bet reikia“, – žurnalistams sakė ji.
„Tai labai tvirtas Vokietijos vyriausybės pareiškimas, (...) atitinkantis tai, kas buvo sutarta anksčiau“, – britų leidiniui „Financial Times“ Liuksemburge sakė Lietuvos ministras. „Mus labai domina detalės, kaip greitai įmanoma (dislokuoti pajėgas). Labai vertiname Vokietijos įsipareigojimą ir pripažinimą, kad reikia stiprinti rytinį (NATO) flangą“, – pridūrė jis.
Lietuvos žiniasklaidai G.Landsbergis Vokietijos sprendimo kol kas nekomentavo.
Prezidento patarėjas: reikia pasitikėti partneriais
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Kęstutis Budrys antradienį Žinių radijui sakė, kad Berlyno patvirtinimas dėl brigados dislokavimo rodo, kad turėtume labiau pasitikėti savo partneriais.
„Turime dar vieną patikinimą – iš esmės tai yra tikrai gera, pozityvi žinia prieš NATO viršūnių susitikimą, visiems atsiranda daugiau aiškumo, – Žinių radijui sakė prezidento patarėjas. – Bet jeigu reikėtų pasidaryti tam tikras pamokas iš viso šito mūsų, Lietuvos, reagavimo ir tai, koks mūsų santykis buvo su Vokietijai, tai man ta pamoka numeris vienas, kad turėtume visi – čia aš kolektyviai sakau – labiau pasitikėti savo sąjungininkais, pasitikėti jų žodžiu ir daugiau komunikuoti ir dirbti ties tomis kryptimis, kur sakome, kad reikia dirbti.“
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė ir J.Survila pabrėžia G.Landsbergio nuopelnus
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė nuopelnus dėl to priskiria G.Landsbergiui.
„(...) Ir aš laikausi nuomonės, kad jei ne tvirta politinė Gabrieliaus Landsbergio laikysena ir aiškios žinutės (kurias kai kurie vadino per aštriomis ar dar kitokiais apibūdinimais) Vokietijoje būtų buvę sunkiau suprasti, kokios didelės svarbos yra šie gynybiniai apsisprendimai.
Kodėl aš taip manau? Nes iki vakar, kada Vokietijos gynybos ministras aiškiai pasakė, kad Lietuvoje bus dislokuoti 4000 karių, nebuvo aišku iki galo, kokio lygio yra įsipareigojimas. Mūsuose ekspertai ir kai kurie politikai džiaugėsi, kad Vokietijos kariai „skubiai atvyks prireikus“, „atvyks per 10 dienų“.
Jei ne tvirta politinė Gabrieliaus Landsbergio laikysena ir aiškios žinutės (kurias kai kurie vadino per aštriomis ar dar kitokiais apibūdinimais) Vokietijoje būtų buvę sunkiau suprasti, kokios didelės svarbos yra šie gynybiniai apsisprendimai.
Nuo pat pradžių buvo aišku, kad reikia ir Lietuvos tinkamo infrastruktūrinio pasirengimo. Ir Lietuva tuos darbus daro. Bet lygiai taip pat buvo svarbu AIŠKUMAS. Nes „brigados dislokavimas“ ir „brigada atvyks skubiai prireikus“ yra skirtingi dalykai.
Prieš keletą mėnesių kai kurie ekspertai apie brigadą „per 10 dienų“ sakė:“ tai yra fantastika. Tai yra absoliutus laimėjimas“ arba „hipotetinis dešimties dienų ar net dviejų savaičių laikas, per kurį atvyktų pastiprinimas, yra normalus, pateisinamas ir suprantamas“.
Dar vienas kitas sakė, kad politikai nesupranta. Atvirkščiai, politikai supranta susitarimo svorį ir politinę žinią.
Gabrieliaus Landsbergio retorika užsuko diskusiją ir čia Lietuvoje (tai buvo atidžiai sekama ir Vokietijoje), ir tarptautiniuose formatuose – nuo susitikimų Vokietijoje iki įvairių tarptautinių forumų.
G.Landsbergis aiškiai nuo pat pradžių teigė, kad Lietuva su Vokietija 2022 m. vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų. Nors viešumoje buvo girdėti įvairios kitų politikų ir ekspertų interpretacijos“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo ji.
Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, „Lietuvos saugumas yra svarbiausias klausimas. Ir tai turi sakyti visi politikai aiškiai ir nedviprasmiškai“.
„Pastarojo vizito Vokietijoje metu su Laurynu (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu, – red. past.) ir Žygiu (Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu, – red. past.) apie tai kalbėjome (o ir anksčiau) ir su kanclerio Scholzo komanda, ir su kolegomis Bundestage. Kalbėjome nedviprasmiškai, o ir emocionaliai. Bet tai įkrenta į širdį ir protą. Tą matėme. Lygiai tai pat kaip matėme kintančią Vokietijos poziciją, kuri iš bendrybių galiausiai atėjo prie konkrečios politinės žinios“, – teigia ji.
Vienas konservatorių strategų užsienio reikalų viceministras Jonas Survila Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai taip pat pabrėžia G.Landsbergio vaidmenį.
Pasak J.Survilos, džiugu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministro G.Landsbergio labai aiškiai, garsiai ir tvirtai viešai artikuliuotas Lietuvos interesas bei kitų Lietuvos valdžios institucijų, įskaitant ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), politinė parama, buvo išgirsta Vokietijos politikos ir saugumo bendruomenės gretose, rašoma ministerijos pranešime.
Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas turi kitą nuomonę
R.Morkūnaitės-Mikulėnienės pagyrų užsienio reikalų ministrui G.Landsbergiui tylomis nepraleido krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis savo komentarą po partijos kolegės įrašu pradėjo šypsenėle.
Konkrečius darbus kažkam reikia atlikti, net jei jie viešai nematomi.
„Krašto apsaugos ministerija derėjosi, palaikė dialogą, žingsnis po žingsnio stūmėsi į priekį, vis įtraukdami vokiečius į infrastruktūros planavimo darbus ir pasinaudodamas proga noriu jiems padėkoti. Nes konkrečius darbus kažkam reikia atlikti, net jei jie viešai nematomi. Bet vokiečių pusė dialogą ir diplomatiją tikrai vertina“, – parašė A.Anušauskas.
A.Matonis sugėdino R.Morkūnaitę-Mikulėnienę
Į diskusiją įsitraukė ir gynybos analitikas Aleksandras Matonis, sukritikavęs G.Landsbergio veiksmus ir pareiškęs, kad svarbiausius darbus šioje srityje nuveikė ne užsienio reikalų ministras, o Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Vokietijos ambasada Lietuvoje.
„Gabrielius Landsbergis, Jonas Survila ir keli kiti partijos jaunieji funkcionieriai buvo pagrindinis derybas su Vokietija destabilizuojantis faktorius, savo nediplomatiškais pareiškimais ir diletantų leksika kurstę antigermaniškas nuotaikas tiek Lietuvoje, tiek ir Vokietijoje, ypač žiniasklaidoje. Gėda, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, jums šildytis prie kitų žmonių nuveiktų darbų, o tuos darbus pirmiausia nuveikė KAM, LK ir Vokietijos ambasada Lietuvoje“, – rašė jis komentare po R.Morkūnaitės-Mikulėnienės įrašu.
