„Įvyko tai, kas įvyks ir Seimo salėje“, – po balsavimo sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Tai kaip lakmuso popierėlis gali reikšti, kad 94 balsų Seime artimiausiu metu gali ir nebūti“, – jam pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Pagal vieną siūlymą norėta keisti vieną Konstitucijos straipsnį, kuris numato reikalavimus kandidatams į Seimo narius. Pagal kitą variantą siūlyta keisti du Konstitucijos straipsnius, reglamentuojančius, kas Lietuvoje gali būti renkamas Seimo nariu ir prezidentu.
Pagal abu siūlymus, per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims kandidatuoti į parlamentą norėta uždrausti dešimčiai metų.
Tačiau išsiskyrus komisijos narių nuomonėms joks sprendimas nepriimtas. Seimo Konstitucijos komisija buvo kaip papildomas komitetas svarstant Konstitucijos keitimą. Pagrindiniu šio klausimo sprendimui paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J.Sabatausko teigimu, komitetas dėl šios Konstitucijos pataisos greičiausiai surengs klausymus, kad ekspertai, politikai galėtų išsakyti savo pozicijas. Tačiau komiteto vadovas svarstė, kad šioje pavasario sesijoje Seimas tikrai nespės balsuoti dėl projekto priėmimo.
Konstitucijos komisijos vadovė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė apgailestavo, kad dėl įvairių priežasčių komisijai prireikė net trijų mėnesių, jog apsvarstytų minėtą klausimą ir balsuotų.
Pernai gruodį Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti ketverius metus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento posto, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
