Birželio 29-ąją KT priėmė sprendimą, kad teisėjų valstybinių pensijų, taip pat socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Iš devynių šį sprendimą priėmusių teisėjų trys yra pensininkai. Per artimiausius 10–15 metų pensinio amžiaus sulauks ir kiti šį sprendimą priėmę KT teisėjai, faktiškai sprendę dėl savo ateities. Jie padėjo pamatus savo didesnėms pensijoms, kurios nuo lapkričio bus skaičiuojamos teisėjams palankesne tvarka.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, nuo pernai rugpjūčio 1-osios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, atskaičius mokesčius, vidutiniškai uždirba po 6 258 litus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai – po 6 003, Lietuvos apeliacinio teismo – po 5 999, apygardų administracinių teismų – po 5 559, apygardų teismų – po 5 559, apylinkių teismų – vidutiniškai po 4 482 litus. Konstitucinio Teismo teisėjų vidutinis atlyginimas, kaip ir statusas, didžiausias – 6 500 litų.
Pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą asmenims, buvusiems KT teisėjais maksimalią Konstitucijoje nustatytą 9 metų kadenciją, kaip ir teisėjams, dirbusiems teismuose ne daugiau kaip 10 metų, skiriama mažiausia – 10 proc. – teisėjo darbo užmokesčio dydžio pensija.
Šiame įstatyme numatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos dydis priklauso nuo teisėjo darbo stažo ir darbo užmokesčio, gauto paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, vidurkio. Turintiems 20 m. teisėjo darbo stažą skiriama 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio pensija, įgijusiems 15 ir daugiau metų stažą – 35 proc., turintiesiems 10 ir daugiau metų stažą – 20 proc.
Tai, kad KT teisėjai nustatant pensijos dydį atsidūrė vienoje grupėje su mažiausią stažą turinčiais ir daugiausia žemiausiai pakopai priklausančiais teisėjais, pasirodė neteisinga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris ir kreipėsi į KT išaiškinimo.
Komentuodamas susiklosčiusią situaciją Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis teigė, kad dėl to kalta pati valstybės sandara: „Šiuo atveju suinteresuotumas suvokiamas plačiąja prasme, o mes kito KT neturime. KT negali nenagrinėti bylos. O štai dėl sprendimo objektyvumo yra kitas dalykas.“
Tuo tarpu visuomeninės organizacijos Piliečių santalkos pirmininkas Darius Kuolys mano, kad nebuvo pasinaudota galimybe priimti nešališką sprendimą. „Galima buvo leisti Seimui priimti atskirą įstatymą šiuo klausimu, – „Lietuvos žinioms“ sakė D.Kuolys. – Teismas galėjo sutarti, kad tą klausimą išspręstų Seimas ir atskiru įstatymu nustatytų pensijų skaičiavimo tvarką. Visos valdžios grandys galėjo pasitarti ir rasti sprendimą.“
