Teismas pranešė rašytinio proceso tvarka pradedantis nagrinėti bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą.
Pastaroji instancija kreipėsi į KT sustabdžiusi civilinę bylą ir teigdama, kad Vyriausybė 2018 metų liepą patvirtintoje metodikoje galimai privilegijavo asmenis, kuriems servitutai nustatomi sutartimi, palyginti su kita asmenų grupe, kuriems servitutai nustatyti įstatymu. KT prašoma išaiškinti, ar taip nėra pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 metų lapkritį sustabdė bylą, kurioje ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė – elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), atmetanti ieškovo argumentus.
Pasak teismo, asmenys, kuriems servitutai nustatomi sutarties pagrindu, turi teisę gauti nuo 0,5 iki 1 karto žemės sklypo dalies, kuriai taikytina apsaugos zona, vertės kompensaciją, jie taip pat turi teisę gauti kompensaciją už iškertamą mišką. Tuo metu asmenys, kuriems servitutas nustatytas įstatymo pagrindu, už tokio paties žemės sklypo dalies suvaržymus ir medžių iškirtimą gali gauti tik 10 proc. užimamos žemės sklypo vertės kompensaciją.
Vyriausybė 2018 metų liepą patvirtino maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką.
Už jau esamą servitutą (jeigu už jį dar nebuvo atlyginta) savininkas gauna 10 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, 2017 metais paskelbtos Registrų centro.
Už naujai nustatomus servitutus kompensacijos dydis lygus 50 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, skelbiamos Registrų centro servituto nustatymo metu.
Dėl kompensacijų už servitutus žemės savininkai turi kreiptis į ESO arba elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ – priklausomai nuo to, kurios jų objektai stovi žemės sklype.
