„Pirmoji dalis – antikrizinis veiksmų planas, kuris nukreiptas į kitų metų finansinę ir ekonominę šalies padėtį bei veiksmus, kuriais sustabdytume negatyviausius procesus. Antroji – tikslus esminių kitų metų darbų planavimas“, – po naujosios koalicijos diskusijos sakė A.Kubilius, demonstruodamas būsimos Vyriausybės pasirengimą stoti į kovą su gilėjančia krize.
Pasak konservatorių lyderio, numatomi bent aštuoni esminiai darbai. Be krizės stabdymo plano, dar septyni: socialinės atskirties mažinimas, švietimo reforma, sveikatos apsaugos reforma, valstybės valdymo reforma, inovatyvi ekonomika. Taip pat norima pritraukti investicijas ir skatinti eksportą.
Pertvarkos laukiama ir energetikos srityje, atkreipiant dėmesį į namų renovaciją. Kova su korupcija taip pat yra sudėtinė kitos Vyriausybės programos dalis.
„Trečioji programos dalis – bendros programos nuostatos. Darbus turi inicijuoti arba žinomi kandidatai į ministrus, arba partijos, kurios prisiėmė atsakomybę už atskiras sritis“, – sakė A.Kubilius. Kol kas konkrečiai aptarti tik patys artimiausi veiksmai, tvarkant ministerijas ir apskritis. Vietoje Socialinių reikalų ir darbo ministerijos planuojama turėti Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją, perkeliant Darbo departamentą į Ūkio ministeriją. Ši skirstoma į dvi atskiras – Ūkio ir Energetikos. Prie naujosios Energetikos ministerijos būtų priskirta ir Namų renovacija, o prie Ūkio – Socialinių reikalų ir darbo.
Planuojama pertvarkyti ministerijų administravimą, kad jos dirbtų efektyviau. Ketinama sumažinti apskričių skaičių, orientuojantis į būsimųjų regionų struktūrą.
„Kyla klausimas, ar turėtų likti penkios apskritys, ar galbūt keturios. Žiūrint į regionų perspektyvą, protingiau būtų palikti keturias“, – svarstė A.Kubilius.
Savaitės pabaigoje ketinama pateikti krizės prevencijos planą, kuriame bus pateikti sprendimai, kaip taupyti. Pasak A.Kubiliaus, taupyti ketinama mažinant valstybės išlaidas, atsisakant lengvatų bei ieškant papildomų pajamų, pertvarkant mokesčių sistemą.
A.Kubilius patvirtino, jog pagrįstas ir žemdirbių nerimas dėl galimai mažėsiančių tiesioginių išmokų. Išlaidos ir išmokos bus mažinamos ir žemdirbystės srityje.
„Noriu priminti, kad viena iš ilgalaikių problemų yra ta, kad didelės Lietuvos gyventojų grupės visai neįtrauktos į Socialinės apsaugos sistemą – į pensijų sistemą. Po dešimties ar penkiolikos metų tai gali tapti katastrofa, nes kalbame ne apie kelis tūkstančius, bet apie šimtus tūkstančių žmonių“, – sakė A.Kubilius.
„Su žemdirbiais esam kalbėję apie jų įtraukimą į „Sodros“ sistemą. Kiek aš žinau, jų organizacijos prašymus jau buvo pateikusios ir ankstesnei Vyriausybei. Visos išlaidos, kurios yra numatytos valstybės biudžete, išskyrus socialiai jautrias išlaidas, pvz., mokytojų atlyginimai, bus mažinamos nuo dešimties iki dvidešimties procentų. Tai susiję ir su žemės ūkiu“, – tvirtino A.Kubilius.
Būsimasis Ūkio ministras Dainius Kreivys kalbėjo apie permainas Ūkio srityje. Pasak jo, itin svarbu pritraukti kuo daugiau investicijų.
„Tą mes galime padaryti per eksportą. Viena iš pagrindinių minčių – keisti pačią eksporto struktūrą. Reikia, kad būtų kuo daugiau inovatyvaus eksporto. Antra – tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas. Ir trečia – smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas. Tai galima būtų daryti per mikrokreditus“, – teigė konservatorių atstovas.
Pasak specialisto, svarbu peržiūrėti visas galimas kryptis, viena iš jų – žemės ūkio genetika. Anot D.Kreivio, krizė yra tinkamas metas keistis.
