Pirmadienį Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas toliau narpliojo baudžiamąją bylą, kurioje į teisiamųjų suolą sėdo Darius Žeimys, Romanas Lyskoitas, Marekas Dulko, Algis Vitkauskas bei Alfonsas Bacevičius, tarp kaltinamųjų kaip juridinis asmuo yra ir bendrovė „Constructus“.Čiupau už rankinuko, už vaiko, basom kojom į batus, kailinius ant naktinių užsimečiau, vaiką gal daugiau aprengiau, – kaip bėgo iš griūvančio namo, teisme pasakojo vilnietė L.Balčiūnaitė-Taraškienė.
Šios dienos posėdis buvo itin emocingas, nes būrys gyventojų davė parodymus, ką jiems teko išgyventi siaubingą 2007-ųjų sausio 25-osios, sekmadienio, vakarą. Dėl netinkamai organizuotų darbų „Constructus“ statybvietėje įvyko vandentiekio avarija, vanduo paplovė gretimo senojo namo pamatus ir jo dalis sugriuvo.
„Mama su senele žiūrėjo televizorių...“
Vilnietė Laura Balčiūnaitė-Taraškienė pasakojo, kad tą vakarą, būdama dešimtą savaitę nėščia, leido namuose su pusantrų metų dukryte, o vyras buvo išvykęs.
„Atsiguliau miegoti. Išgirdau šniokštimą, kaip krioklio. Tuo metu mano mama kaip tik grįžo namo ir pasakė, kad statybvietėje prie namo bėga vanduo. Nesuspėjau užmigti“, – kalbėjo nukentėjusioji.
Toliau ji pasakojo išgirdusi tokį garsą, tarsi atsiluptų tapetai: „Išėjau į kitą kambarį. Mama su senele žiūrėjo televizorių ir sakė, kad čia visur toks garsas.“
Įtampa kilo, nėščioji jautė vis didesnį nerimą dėl savo ir abiejų vaikų gyvybės. „Nieko nelaukiau, čiupau už rankinuko, už vaiko, basom kojom į batus, kailinius ant naktinių užsimečiau, vaiką gal daugiau aprengiau, – prisiminė L.Balčiūnaitė-Taraškienė ir pridūrė: – Dar nespėjau išeiti, kai tas kampas, kur yra virtuvė ir senelių kambarėlis, griuvo.“
Lankėsi pas psichologę
Vilnietės teisme buvo klausiama, kaip sekėsi derėtis su „Constructus“ dėl nuostolių atlyginimo. „Baigėsi labai dideliu pasityčiojimu, nes pasakė, kad mes jums atlyginsime žalą, bet ne pinigais, o nekilnojamuoju turtu.“
 |
| Namo sienos griūtis Vilniaus senamiestyje. |
Anot L.Balčiūnaitės-Taraškienės, iš pradžių ši iniciatyva atrodė geranoriška, buvo netgi paskirtas agentas iš vienos NT agentūros, kuris turėjo kuruoti šį reikalą.
Tačiau kitas vizitas į „Constructus“ būstinę ir pokalbis su tuometiniu direktoriumi sudaužė visas viltis. „Ko jūs čia norite? Mes – ne nekilnojamojo turto agentūra, nieko mes jums čia neatlyginsime. Po tokių žodžių mes išėjome net neatsisveikinę“, – teisme kalbėjo nukentėjusi Šiaulių gatvės gyventoja, netrukus po šių įvykių palaidojusi tame pačiame bute gyvenusią senelę.
Ji pasakojo apie patirtus išgyvenimus: „Buvo tokių sveikatos sutrikimų, kada viską prarandi. Buvo daug nervų, įtampos. Mane siuntė net pas prisichologą.“
Beje, statant šalia naująjį namą turėjo būti užstatytas L.Balčiūnaitės-Taraškienės virtuvės langas. Tačiau su projekto vykdytojais buvo sutarta dėl kompensacijos: prie jos būsto bus prijungta 12 kvadratinių metrų patalpa.
Šios šeimos būstas ligi šiol neatstatytas, tik bandoma patvirtinti pastato atstatymo projektą. L.Balčiūnaitė-Taraškienė su vyru bei dviem mažamečiais vaikais glaudžiasi socialiniame būste sostinės pakraštyje.
Dingo motinos pienas
Ne ką lengvesniu gyvenimo laikotarpiu namo griūties rūpesčiai užgriuvo vilniečių Kauneckų šeimą, valdančių ajurvedos centrą „Shanti“.
Masažų ir kitų sveikatos bei grožio procedūrų centras tuo metu veikė sugriuvusio pastato rūsyje. „Birželio mėnesį buvau pagimdžiusi kūdikį, tuo metu jam buvo pusė metų“, – sakė žinoma verslininkė Eglė Kauneckienė. Ji pridūrė dar galėsianti pareikšti pretenzijas dėl šio įvykio, nes „po to jau maitint nebegalėjau...“
E.Kauneckienė pasakojo, kad nelaimės nuojauta tvyrojo ore: „Visi apie tai kalbėjo ir visi matė.“
Kaip skriaudžiamas šalia statomo namo esantis senasis namas, tuo metu galima buvo matyti plika akimi. „Buvo nutiestas beždžionių tiltelis, per kurį mes eidavome į darbą...“ – apie išsiplėtusią statybvietę pasakojo verslininkė.
Jos teigimu, itin daug nepatogumų bei nerimo kėlė tas darbų etapas, kai buvo ruošiama vieta naujam namui ir buvo griaunamas buvusio Paminklų restauravimo instituto pastatas.
„Kurį laiką jausmas buvo kaip per žemės drebėjimą“, – E.Kauneckienė pasakojo apie vibraciją, kuri buvo juntama griaunant institutą. Vilnietė minėjo, kad Šiaulių gatvės 8-uoju numeriu pažymėtas namas dėl veiklos kaimynystėje „pradėjo skilinėti“. O didžiausi įskilimai atsirado, jos žodžiais tariant, atkasus pamatus.
Moteris prisiminė pranašiškas užuominas: „Kiekvienas atėjęs klientas sakydavo: jūs nenugriūsite?! Mes ir patys juokaudavome, bet tai buvo juokas pro ašaras...“
Statybininkai: „Ką jūs, pone, nenugrius!“
„Aš gimiau šiame name“, – pasakojimą apie lemtingo vakaro įvykius teisme pradėjo nukentėjusioji Ala Soroka. Ji puikiai prisiminė, jog tą vakarą 21.20 val. ketino per televizorių žiūrėti serialą.
„Ėjau į vonią, maniau, dar spėsiu išsimaudyti. Bet dingo vanduo! Tada paskambinau kaimynei iš septinto buto. Ji sakė mačiusi, kad labai stipriai bėgo vanduo“, – pasakojo ponia Ala.
Netrukus griuvo namo kampas, A.Soroka išbėgo į lauką, kur jau pamatė susirinkusius gelbėtojus, žurnalistus. „Siaubingai buvo...“ – teisme pabrėžė nukentėjusioji.
Ji prisiminė savo pokalbius su naujojo namo statybvietėje dirbančiais darbininkais. Kiekvienas atėjęs klientas sakydavo: jūs nenugriūsite?! Mes ir patys juokaudavome, bet tai buvo juokas pro ašaras, – prisiminė žinoma verslininkė E.Kauneckienė.
„Prieš tai aš ne vieną kartą sakydavau, ar jūs nebijote, kad šitas namas nugrius? Jie visąlaik šypsodavosi ir atsakydavo: ką jūs, pone, nenugrius!“
A.Soroka patvirtino, kad greta jos namo statant naują, senojo pastato sienos neretai vibruodavo, atsirado įtrūkimų.
„Mano mamai dėl streso, dėl tokių dalykų buvo du mikroinsultai“, – posėdžio metu atsiduso vilnietė A.Soroka.
Ši moteris su mama ketina pateikti ieškinį, kurio bendra neturtinė žala abiem sudaro 140 tūkst. litų.
Gaila net sugedusio maisto
Apgriuvusiame name gyvenantis Edmundas Boreika prisiminė: „Tuo metu buvome bute, vakarieniavome.“
Santechnikos sritį pagal profesiją išmanantis vilnietis sakė išgirdęs garsą ir pamatęs bėgančią srovę.
Griuvus namo daliai, gatvė, anot E.Boreikos, virto pragaru: gatvėje dingo šviesa, pakilo dulkės, iš vamzdžių tryško šildymo sistemos karštas vanduo, buvo baisu, kad įvyko ir dujų nuotekis.
Klausinėjamas, kokią naujoji statyba darė įtaką senajam namui, E.Boreika teisme kalbėjo: „Kai griovė institutą, vibracija jautėsi, bet įskilimų mūsų bute nebuvo.“
Paklaustas, kokių nuostolių patyrė dėl avarijos, vyriškis kalbėjo: „Butas buvo užrakintas. Ten liko šaldytuvas, jame sugedo produktai.“ E.Boreikia sieks 100 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.
Pinigai iš seifo „ištirpo“
Teisme šiandien liudijo ir firmos „Ajurvedica Balticum“ akcininkė Lina Lukošienė. Ši firma glaudėsi Kauneckų ajurvedos centro patalpose ir prekiavo savo produkcija.
Anot L.Lukošienės, po avarijos firmos veiklą teko nutraukti, o darbuotojus atleisti.
„Ar jūs čia nesugriūsite?“ – anot L.Lukošienės, tokį pirmą klausimą užduodavo visi, kas ateidavo pirkti produktų.
Posėdyje liudijo ir kitas nukentėjęs šios firmos akcininkas Aurelijus Piešinas: „Aurelijau, namo nebėra“, – vilnietis prisiminė, ką jam pasakė paskambinusi E.Kauneckienė.
Jis pridūrė: „Žinoma, išgirsti tokią frazę nėra labai įprasta...“
A.Piešinas pasakojo apie griūties pasekmes. „Visi mūsų produktai, biuro įranga, seifas, grynieji pinigai atsidūrė po griuvėsiais“, – kalbėjo vilnietis.
Jis minėjo, kad kitą dieną seifas rastas sulūžęs. „Dokumentai mums buvo grąžinti, o 3300 litų grynaisiais buvo dingę – nežinau, pavogti ar ištirpę...“ – svarstė A.Piešinas.
Pirmadienį Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėjų kolegija numatė dar keletą posėdžių šioje byloje. Gegužės 25 dieną viliamasi apklausti visus kitus liudytojus, procesas bus tęsiamas birželio 4-ąją.
