Kaip 15min teigė 33-uoju numeriu pažymėto namo E.Ožeškienės g. Kaune gyventojų vardu kalbanti Laima (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), susiklostė skandalinga ir paradoksali situacija, kai „susikerta paveldo pažeidimai, institucijų neveikimas, aplaidumas bei gyventojų finansinis terorizavimas“.
Pasak jos, valstybės saugomo, architekto Arno Funko tarpukario baldininkui K.Petrikui suprojektuoto modernizmo pastato fasadas rekonstrukcijos metu buvo sugadintas – darbai atlikti ne pagal suderintą projektą: autentiškas granitinis tinkas užpurkštas sintetiniu sluoksniu, sintetine medžiaga padengtas ir vidinis fasadas.
„Kultūros paveldo departamentas (KPD), kuris keitė poziciją nuo „saugoti viską“ iki „tinkas nėra saugomas“, žalos paveldui formaliai „nemato“. Iki šiol ne pagal projektą atlikti pažeidimai netaisomi.
Pastato administratorius UAB „Mano Būstas Kaunas“ iš gyventojų reikalauja pilnai apmokėti apie 291 tūkst. eurų už nebaigtus, nepriduotus ir ne pagal projektą atliktus darbus. Sąskaitose butams, priklausomai nuo ploto, priskaičiuotos skolos jau siekia nuo 24 iki 30 tūkst. eurų.
Taip susidaro paradoksali situacija: paveldosaugos institucija pažeidimus pripažįsta, bet žalos nemato, administratorius reikalauja už nepriduotus darbus sumokėti visą numatytą kainą, o gyventojai beveik trejus metus bando įrodyti, kad pirmiausia turi būti apgintas pats paveldas ir tinkamai atlikti darbai ir tik tuomet skaidriai priskaičiuoti mokesčiai“, – problemą trumpai pristatė Laima.
Ji pateikė redakcijai ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos ekspertų vertinimą, kodėl toks jų namui atliktas „euroremontas“ naikina paveldo vertybę, taip pat prakalbo apie taikomus dvigubus standartus – štai rekonstruojamų „Pienocentro“ rūmų Laisvės alėjoje granitinis tinkas saugomas, o K.Petriko namo – ne.
Saugoti fasadus ar ne?
Kaip 15min teigė gyventoja, 2022 m. KPD išduotose projektavimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad „saugoma visa išlikusi autentiška materija“. Suderintame fasadų tvarkybos projekte pagrindiniame fasade buvo numatyti granitinio tinko restauravimo darbai, o vidiniame fasade – konkretūs autentiško tinko dažymo sprendiniai.
„Deja, atliekant darbus pasirinkta kita technologija – fasadai buvo mechaniškai purškiami, jų padengimui naudojamos sintetinės dangos. Tai nėra vien gyventojų vertinimas.
2024 m. KPD sudaryta komisija konstatavo, kad Kauno teritorinis skyrius neprofesionaliai vertino surinktus faktus, neatsižvelgė į suderinto projekto sprendinius, o atlikti darbai nuo pat pradžių prieštaravo paveldosaugos reikalavimams.
2026 m. kita KPD sudaryta darbo grupė dar kartą konstatavo, kad skyrius, gavęs ne vieną pranešimą apie netinkamai atliekamus fasado darbus, neužtikrino tvarkybos darbų kontrolės ir nesiėmė veiksmų iki 2024 m. rugsėjo 27 d. Kitaip tariant, pats departamentas pripažino, kad jo kontrolė buvo nepakankama“, – teigė Laima.
Pirmiausia turi būti apgintas pats paveldas ir tinkamai atlikti darbai ir tik tuomet skaidriai priskaičiuoti mokesčiai.
Tačiau, pasak jos, kai reikėjo įvertinti žalą, istorinis granitinis tinkas staiga tapo „nesaugomu“. Kaip paaiškino pašnekovė, KPD remiasi tuo, kad K.Petriko namo granitinis tinkas nebuvo atskirai įrašytas į 2021 m. Vertinimo tarybos aktą kaip vertingoji savybė.
Gyventojos Laimos teigimu, autentiško granitinio tinko fragmentai pastate nėra dingę, jie užfiksuoti fotofiksacijomis ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo dokumentais, o po nauju sluoksniu atidengti išlikę istorinio tinko plotai.
Gyventojai yra prašę KPD ištirti ir tuos autentiškus, nauja danga neuždengtus fragmentus, kurie galėtų objektyviai parodyti istorinės medžiagos tipą, sudėtį bei būklę, tačiau KPD iki šiol to neva „negirdi ir nemato“.
