Kiekvieną kalbino asmeniškai
K.Bartkevičius sausio 15 dieną į prekybos centrą Gedimino prospekte duoti kraujo sukvietė apie 100 žmonių, aišku, savo organizuotoje akcijoje dalyvavo ir pats.
Paklaustas, kodėl sugalvojo imtis tokios iniciatyvos, K.Bartkevičius teigė neklausiantis savęs – kodėl? „Kai norisi padaryti ką nors gero, neklausiu savęs, kodėl tai darau. Ir nelaukiu jokio atlygio. Tiesiog, manau, svarbiausia gyvenime yra dalintis tuo, ką turi, o tada ir pats tikrai gausi“, – kalbėjo akcijos iniciatorius.
Kai norisi padaryti ką nors gero, neklausiu savęs, kodėl tai darau.
Pašnekovas pasakojo, kad duoti kraujo norėjo jau seniai, tačiau Nacionalinio kraujo centro palapines išvysdavo tada, kai labai skubėdavo ar tiesiog negalėdavo duoti kraujo. „Manau, taip yra dažnam žmogui. Tikrai norėtum duoti kraujo, tiesiog tą akimirką negali. Taigi pagalvojau, kad reikėtų imtis ir suplanuoti tai. O kartu kilo mintis pasiūlyti draugams, artimiesiems kolegoms ir pan.“, – pasakojo Kęstutis.
Idėjos iniciatorius tikina, kad kiekvieną žmogų prisijungti prie kraujo donorystės akcijos kalbino asmeniškai, susirašinėjo tik dėl detalių – kada ir kelintą valandą. „Na, žinot, kai žmogus gauna žinutę ar el. laišką, taip paveiku. O čia – paklausiu, prisijungsi? Sutariame gyvai ir viskas jau kitaip“, – tikino K.Bartkevičius.
Iš pradžių vilnietis galvojo surinkti 30 žmonių, tačiau apetitas augo, ir tada tikslu tapo bent 100 kraujo donorų. „Kai kurie netikėjo, kad pavyks tiek surinkti. Tačiau įdėjus darbo, gauni ir rezultatų. Nuvažiavau ir į BNI, kurios narys esu, ten prikalbinau nemažai žmonių, po to – draugai ir pažįstami, taip ir susidarė“, – pozityviai kalbėjo organizatorius.
Su Nacionaliniu kraujo centru, pasak Kęstučio, sutarti nebuvo sunku. „Aš sakiau, kad padarysiu viską pats – surinksiu žmones, sukontaktuosiu ir pan., jiems reikės tik atvažiuoti ir imti kraują. Kalbėjau su Nacionalinio kraujo centro vadove ir maloniai susitarėme“, – prisiminė pašnekovas.
Nors akcijos organizavimas ir atėmė nemažai laiko – iniciatorius siekė, kad visiems būtų patogu. K.Bartkevičius sudėliojo laiką – kada kas gali ir nori duoti kraujo, kad žmonėms nereikėtų laukti ir jie galėtų atvykti sau patogiu metu. Taigi reikėjo su kiekvienu suderinti, sudėlioti visą tvarkaraštį nuo 11 iki 21 valandos. Vis dėl to, Kęstutis liko labai patenkintas ir pridūrė, kad kitąmet galbūt kartos akciją ir stengsis pritraukti dar daugiau kraujo donorų, sakykime, 200.
Visada reikia
Nacionalinio kraujo centro atstovė spaudai Irma Pimpičkaitė tikino, kad tokios iniciatyvas yra labai sveikintinos, nes per vieną dieną vienoje vietoje surinkti 100 kraujo donorų yra tikrai daug. „Tam, kad užtikrintume būtinuosius ligoninių poreikius, visuose Nacionalinio kraujo centro padaliniuose per dieną turime sulaukti apie 200 kraujo donorų. Iš tiesų maždaug tiek ir sulaukiame – aišku, priklauso nuo dienos. Kartais būna 200, kartais 300, tačiau pastebėtina tai, kad po švenčių tie srautai kiek sumažėja, todėl vykdome aktyvų jų kvietimą“, – tikino pašnekovė.
Tam, kad būtume ramūs, kraujo donorų skaičius per dieną turėtų išaugti iki kokių 400.
Keli šimtai kraujo donorų per dieną – tai būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingas skaičius, tačiau atstovė spaudai tikino, kad iš tiesų jų reikėtų dar daugiau. „Tam, kad būtume ramūs, kraujo donorų skaičius per dieną turėtų išaugti iki kokių 400.
Juk niekada nežinai, kada kraujo poreikis ligoninėse staigiai išaugs, o taip būna. Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį tokia situacija ir buvo – iš ligoninių sulaukėme dvigubai daugiau užklausų nei įprastai. Aišku, tokiais atvejais, skelbiame, kad trūksta kraujo, o mūsų žmonės iš tiesų geri ir reaguoja gana greitai“, – kalbėjo atstovė spaudai.
Pasak I. Pimpičkaitės, daugiausia kraujo donorų sulaukiama per šventes, tai sveikintina, bet iš tiesų kraujo donorų labai laukiama visus metus dėl vienos paprastos priežasties – nes jis turi savo galiojimą laiką.
„Kraujas yra skaidomas į atskirus komponentus – eritrocitus, kraujo plazmą ir trombocitus ir jie visi turi skirtingą galiojimą laiką, o tai reiškia, kad jo niekaip neprikaupsi ilgesniam laikui. Kraujo plazma gali galioti iki trejų metų – tai yra ilgiausias periodas, tačiau, pavyzdžiui, trombicitai galioja tik penkias paras, o eritrocitų galiojimo laikas laikas gali trukti iki 49 parų. Tai yra toks nenutrūkstamas procesas, jo reikia nuolat ir niekada nebūna per daug“, – aiškino I.Pimpičkaitė.
Paklausta, ar tokios iniciatyvos yra dažnos, I.Pimpičkaitė tikino, kad pasitaiko – Nacionalinį kraujo centrą pasikviečia, pavyzdžiui, didesnės darbovietės. Taip, pasak jos, žmonėms patogiau – nereikia niekur važiuoti. Beje, didžioji dalis kraujo, atstovės teigimu, ir surenkama išvykų metu.
I.Pimpičkaitė pridūrė, kad neretai kraujo norintys duoti žmonės nežino svarbiausių dalykų. „ Atėjęs duoti kraujo žmogus turi būti sveikas, tuo metu nevartoti jokių vaistų ir net nesloguoti“, – tikino Nacionalinio kraujo centro atstovė. I.Pimpičkaitė pridūrė, kad svarbi ir bendra žmogaus savijauta – gerai išsimiegojęs, sočiai pavalgęs.
