Kaip praėjusią savaitę pranešė LTPF, esant šimtų pareigūnų trūkumui bausmių vykdymo sistemoje, LKT naikina Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistų pareigybes.
Pasak federacijos, skyriaus pareigūnams įteikti įspėjimai apie pareigybių panaikinimą, informuojant, kad jų vietoje planuojama steigti Resocializacijos skyriaus specialisto pareigybes, o atsisakius siūlomų naujų pareigų, pareigūnai bus atleisti.
LTPF tai vadina „švaistymusi darbuotojais“ ir įspėja, kad pertvarka gali sukelti saugumo krizę.
„Šiuo metu kalėjimuose pareigūnų trūkumas siekia iki 40 proc., kai kur pareigybių nekomplektas yra dar didesnis. Esant tokiai tragiškai situacijai, imtis pertvarkų, dėl kurių dar labiau kentės saugumas kalėjimuose, yra visiškas sistemos griovimas“, – sakė LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
LKT direktorius M. Kairys BNS šią savaitę pateiktame komentare nurodė, kad Kauno kalėjime darbuotojų skaičius auga, o Resocializacijos skyrius nėra didinamas Saugumo valdymo skyriaus sąskaita.
M. Kairio duomenimis, nuo 2025 metų sausio iki 2026 metų liepos Kauno kalėjime darbuotojų padidėjo nuo 207 iki 214. Minėtu laikotarpiu buvo priimti 46 nauji darbuotojai, iš jų 27 pareigūnai, ir atleisti 39, iš jų 20 pareigūnų.
„Naujų pareigūnų priimta daugiau nei išėjo, todėl kaita yra visiškai suvaldyta. (...) Saugumo valdymo skyriuje pareigūnų skaičius išliko stabilus – sumažėjo tik trimis, o Resocializacijos skyriuje padidėjo net dešimčia pareigūnų, nuo 26 iki 36“, – sakė LKT vadovas.
Jis akcentavo, kad saugumas Kauno kalėjime „po šių smulkių darbo organizavimo pakeitimų tik sustiprės“.
„Dinaminio saugumo modelis, kuris įgyvendinamas perkeliant Norvegijos gerąją praktiką, orientuotas į rizikų užkardymą ankstyvoje stadijoje per glaudesnį pareigūnų ir nuteistųjų bendravimą, o ne tik mechaninę priežiūrą. Personalo perskirstymas leidžia efektyviau naudoti turimus išteklius ten, kur jų reikia labiausiai“, – pažymėjo M. Kairys.
Tačiau LTPF pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius kritikuoja argumentą, kad pokyčiai vykdomi pagal minėtą modelį.
„Dinaminio saugumo modelis nėra vien resocializacijos pareigūnų atsakomybė. Patys norvegų ekspertai, pagal kurių rekomendacijas ir kuriama sistema, akcentuoja, kad pagal šį modelį turi dirbti visi pareigūnai, kasdien bendraujantys su kalinamaisiais“, – teigė D. Čekavičius.
Jo teigimu, naikinamos tos pareigybės, kurių pareigūnai tiesiogiai dirba su nuteistaisiais, o dėl to kyla rizika susilpninti budinčiųjų pamainų darbą, kartu – bendrą įstaigų saugumą.
Vadovas: darbuotojai informuoti apie pokyčius, sąlygos neblogės
M. Kairys akcentavo, kad apie struktūrinį pokytį darbuotojai ir profsąjungos buvo informuoti iš anksto, o konsultacijos vyko keliais etapais.
„Nuo 2025 metų vasaros su darbuotojais yra kalbama apie šį pokytį. Organizuotas ne vienas susitikimas ir pasitarimas šiam klausimui, siekiant suteikti kuo daugiau informacijos ir kaip įmanoma sumažinti neigiamą poveikį darbuotojams“, – sakė LKT vadovas.
Jis nurodė, kad balandžio 7-ąją informacija buvo pristatyta per pasitarimą Kauno kalėjime, gegužės 18-ąją prasidėjo konsultacijos su socialiniais partneriais, įskaitant LTPF, birželio 5-ąją papildomai atsakyta į profsąjungų klausimus ir bendru sutarimu konsultacijos baigtos.
Pasak L. Soščekienės, pareigūnams nepaliekama galimybė apsispręsti, ar dirbti Resocializacijos skyriuje, ar dabartinėje pozicijoje, o pasirinkimo stygius gali lemti pareigūnų išėjimą.
Ji taip pat ragino LKT ieškoti naujų darbuotojų pritraukimo galimybių, gerinti darbo sąlygas, taip stiprinant darbuotojų motyvaciją ir įstaigų saugumą.
„Tai nėra diskusija apie finansavimą ar privilegijas. Kalbame apie kalėjimų ir juose dirbančių žmonių saugumą. Jei tokie sprendimai bus priimami, teks imtis protesto akcijų“, – pranešime teigė profsąjungos pirmininkė.
LKT vadovas pažymėjo, kad pertvarkomų skyrių darbuotojams siūlomos kitos pareigos, o nesutikusiems teisės aktų nustatyta tvarka įteikiami įspėjimai ir toliau teikiami laisvų pareigybių pasiūlymai.
„Visi pertvarkos veiksmai atliekami griežtai laikantis Vidaus tarnybos statuto bei Darbo kodekso. (...) Darbuotojams netgi didinamas atlygis pereinant į Resocializacijos skyrių, todėl darbuotojai yra motyvuojami dirbti Lietuvos kalėjimų tarnyboje ir sąlygos jokiu būdu nėra bloginamos“, – sakė M. Kairys.
Jis pabrėžė, kad Kauno kalėjime veikia du vientisi Saugumo valdymo ir Resocializacijos skyriai, neskaidomi pagal kalėjimo padalinius A. Mickevičiaus ir Technikos gatvėse.
„2025 metais toks pokytis buvo įgyvendintas A. Mickevičiaus gatvėje 11 esančioje Kauno kalėjimo dalyje. (...) Kadangi toks darbo organizavimas pasiteisino A. Mickevičiaus gatvėje, šiais metais toks pats modelis įgyvendinamas ir Technikos gatvėje“, – nurodė LKT vadovas.
Pareigūnų trūkumas
M. Kairys BNS patvirtino, kad tarnyboje yra toks pat pareigūnų trūkumas, kokį jis įvardijo 2024-ųjų spalį. Tuomet direktorius sakė, kad LKT stinga apie 400 pareigūnų.
„Trūkumas yra ir kaip tik vyksta etatų perskaičiavimas pagal aiškius kriterijus. Į procesą įtraukti darbuotojai, vadovai, socialiniai partneriai, vyksta diskusija nustatyta tvarka ir dar jokie sprendimai nepriimti“, – šią savaitę nurodė M. Kairys.
Jo teigimu, tarnyba nuolat analizuoja darbuotojų atleidimo priežastis ir jos rodo įprastus darbo rinkos procesus, kai dauguma pasitraukusiųjų pasirinko kitas darbovietes privačiame ar valstybiniame sektoriuje.
M. Kairio duomenimis, keli pareigūnai buvo atleisti gavus neigiamą Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą, pavieniais atvejais darbuotojai atleisti dėl nuobaudų arba neįveikę bandomojo laikotarpio.
„LKT nuolat skiria dėmesį darbo sąlygų gerinimui bei pareigūnų motyvacijos didinimui, kad išlaikytų patyrusius specialistus ir pritrauktų naujų. Kauno kalėjimo atvejis būtent šias tendencijas ir rodo“, – sakė tarnybos vadovas.
Jis pažymėjo, kad pertvarka Kauno kalėjime tiesiogiai įgyvendina ilgalaikius LKT strateginius tikslus, kurie įtvirtinti Resocializacijos koncepcijoje, 2030-ųjų strateginėse gairėse ir Teisingumo ministerijos tarnybai nustatytuose rodikliuose.
Vienas iš strateginių LKT tikslų iki 2030 metų – pasiekti, kad 50 proc. personalo dirbtų su nuteistųjų resocializacija. Šiemet tokių darbuotojų turėtų būti 24 proc., kitais metais – ketvirtadalis.
