Tvarka, priimta dar 1999 m., numato, kad valstybė, išpirkdama tokią žemę, moka nuo 6 tūkst. litų už hektarą. Pavyzdžiui, pagal šią metodiką Vilniuje savininkas už negrąžinamą vieną hektarą gali gauti daugiausia 50 tūkst. litų kompensaciją.
Administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis, pagal šią metodiką apskaičiuota žemės vertė yra kelis šimtus kartų mažesnė nei Registrų centro apskaičiuota vidutinė rinkos vertė.
Teismas pabrėžia, kad pagal Konstituciją asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei.
