Parlamentarų teigimu, Seimas, Vyriausybei suteikęs teisę patvirtinti ribinius socialinių išmokų dydžius, ribojimus, pažeidė konstitucinius valdžių padalijimo ir teisės aktų hierarchijos principus, nes tokį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu.
Pasak Seimo narių, jau paskirtų motinystės, tėvystės, motinystės ar tėvystės pašalpų perskaičiavimas reiškia, kad valstybė nesilaiko anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.
Taip pat ginčijamas įstatymo terminas – dveji metai, nes ypatinga ekonominė situacija gali keistis, užtrukti trumpiau nei dvejus metus.
Seimo narių grupė taip pat abejoja, ar Seimas turėjo pagrindą sumažinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį, nes tai paneigia teisę į nuosavybę ir teisėtus lūkesčius.
Konstitucinis Teismas šiemet liepos pradžioje jau paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja sprendimai sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientus, priedus už kvalifikacijos klases ir kategorijas, tačiau dėl bazinio algos dydžio KT tuomet nepasisakė.
Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2009 metų gruodį nutarė dvejiems metams – nuo 2010 metų pradžios iki 2011 metų gruodžio 31 dienos – „apkarpyti“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų – tuomet buvo priimtas laikinasis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymas. Jis reglamentavo valstybines pensijas ir kitas išmokas, motinystės ir tėvystės išmokas, išmokas vaikui.
Dirbantiems pensininkams pensijos buvo sumažintos didesniu laipsniu nei nedirbantiems.
Vyriausybė 2009 metų spalį konstatavo, kad Lietuvoje yra ekonomikos sunkmetis.
