„Negalima kirsti šakos, ant kurios sėdima. Studentai yra valstybės pažangos sąlyga, todėl aukštojo mokslo – mokymo universitetuose ir kolegijose – prieinamumas turi būti ne mažinamas, bet skatinamas. Didesnių mokesčių už studijas skatinimu nepavadinsi“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento pareigas laikinai einantis Dainius Dikšaitis.
Pasak D.Dikšaičio, aukštojo mokslo finansavimo problemas derėtų spręsti ne didinant mokesčius studentams, bet pirmiausia siekiant efektyvesnio esamų lėšų naudojimo, rašoma LSS išplatintame pranešime.
„Jau dabar studentai dengia daugiau nei 50 procentų studijų sąnaudų. Vadinasi, racionalu būtų ieškoti mechanizmų valstybės finansavimui didinti, lėšoms iš verslo pritraukti, bet ne studentus didesne našta apkrauti. Tai būtų teisinga bent jau, kol pastebimai pagerės studijų kokybė, šimtu procentu ims funkcionuoti naujoji paskolų sistema ir studentų skaičiaus proporcija universitetuose bei kolegijose taps artima siekiamiems rodikliams“, – pažymi laikinasis LSS vadovas.
Studentų atstovai prideda, jog siekiamos sistemos pavyzdžiu dažnai įvardijamoje Didžiojoje Britanijoje studijų sąnaudų dalis, tenkanti studentams, tesiekia 6 proc.
LSS yra ne kartą kritikavusi politikų bandymus aukštojo mokslo finansavimo problemas spręsti studentų sąskaita. Studentų atstovai pritaria aukštojo mokslo kokybės, konkurencingumo siekiams, remia pastangas skirti visas būtinas lėšas vienai studijų vietai finansuoti, tačiau akcentuoja ribotą studentų finansinių įsipareigojimų principą. Aršiausia diskusija dėl mokesčių už studijas kilo 2007 m. rudenį, Vyriausybei prakalbus apie visuotinės studijų įmokos įvedimą. Studentų ir moksleivių atstovams išreiškus pasipriešinimą, tų pačių metų spalį buvo apsispręsta tokios idėjos atsisakyti ir reformą planuoti nuo kokybinių pokyčių.
