2013-12-06 10:06

Kuršių mariose vėjai sukėlė patvanką, žemumose semiami keliai

Uraganinio lygio vėjas Šilutėje naktį į penktadienį nepasiekė. Stipriausia jo jėga gūsiuose pasiekė 21 metro per sekundę greitį, o iš debesų pradėjo tirštai dribti šlapias sniegas. Pirmasis šiųmetį gruodį.
Kuršių marios putoja
Kuršių marios putoja / A. Aleksėjūnienės nuotr.

„Sniego sluoksnis  ryte buvo 6 cm storio, tęsiasi pūga, matomumas per ją naktį buvo vos 600 metrų ilgio“, – sakė Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresnioji specialistė Onutė Bubulienė.

Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba naktį ir rytą nebuvo kviesta dėl lūžusių medžių ar statinių. Tiesa, ketvirtadienio pavakare vis stiprėjanti, bet uraganinio lygio tikrai nepasiekusi vėjo jėga rytinėje Kuršių marių pakrantėje jau plėšė trapiausius šiltnamių  stogus.

Juos tvarkyti užlipusiam žmogui buvo nemenka rizika nukristi – šlapios atbrailos, slidžios kopėčios. Vyras Kintų (Šilutės r.) miestelyje dirbo itin atsargiai ir lėtai, nes saugumas rūpėjo labiausiai.

Lankupių (Klaipėdos r.) kaime, siaurutėje jo gatvelėje ir dar siauresniame skersgatvyje, vingiuojančiame pro Klaipėdos politiko Vytauto Čepo namą, nepajudinamai įstrigo didžiulis dujovežis.

„Bandėm pro tą palinkusį stulpą pravažiuotį į sodybą prie Minijos, gabenome šeimininkui dujas katilui, bet neįtilpom. Atsirėmė kabina į elektros stulpą, ir nei pirmyn, nei atgal. Telefonu kvietėme į pagalbą traktorių, gal ištrauks“, – kiaurai pučiant stipriam vėjui, žurnalistei pasakojo susikrimtęs vairuotojas. Jis būgštavo, kad tik negautų už tokį rizikingą važiavimą baudos.

Netrukus  dėl  neįveikiamų eismo sąlygų kitą susikrimtusį veidą tenka išvysti netoli Šilutės. Iš miesto ant dviračio prieš vėją plentu porą kilometrų atriedėjęs žmogus suko į šalikelę vieškeliu savo kaimo link, bet už pylimo rado ant kelio tyvuliuojantį neįveikiamo gylio vandens kliūtį. Gal 50 metrų ilgio kelio atkarpa buvo užlieta  potvynio, kurį sukėlė  liūtys.

Dėl priešinio vėjo nutekėjimas Nemuno, Minijos ir kitų intakų srovei į  Kuršių marias dabar labai apsunkintas. Dėl audros Baltijos jūroje aukštos bangos tapo užtvara marių vandens tėkmei per uosto vartus, ir dėl šio natūralaus gamtos stichijos stabdžio Nemuno deltoje  vis daugiau apsemtų žemumų ir vietinių kelių. Stirnų kaimenės ėmė telktis už kanalų, kur  šlapynių mažiausia.

Vėjo jėgainių parkai, kurių tarp Lankupių ir Mockių kaimų itin tanku, stiprėjant vėtrai, bilda ir šniokščia didžiule jėga, generuodami ir sukdami apsukriems investuotojams didelius pelnus. „Mums per smegenis drengia ta nenumaldoma jėga po trobų langais“, – sako užkalbintas žmogus.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą