Priešgaisrinės miškų saugos, sanitarinio tvarkymo, kopagūbrio priežiūros klausimais diskutuota su Valstybinės Saugomų teritorijų tarnybos direktore Rūta Baškyte, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriumi Valdu Vaičiūnu, Generaliniu miškų urėdu Benjaminu Sakalausku, savivaldybės mero patarėju miškotvarkos klausimais, ilgamečiu miškininku Romualdu Jasaičiu ir kt.
Vienas svarbiausių susitikimo pasiekimų tai, kad pavyko atkreipti dėmesį į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos planus kitais metais atsisakyti miškų gaisrų gesinimo funkcijos, t. y. neformuoti priešgaisrinių komandų girininkijose.
Anot susitikime dalyvavusių savivaldybės atstovų, Kuršių nerijos miškai pagal Europos Sąjungos reglamentus priskiriami aukščiausiam gaisrų rizikos laipsniui, todėl jų stebėsenai sausuoju metų laiku turi būti skiriamas maksimalus dėmesys. Tam pritarė ir generalinis miškų urėdas B. Sakalauskas, pastebėjęs, kad priešgaisrinės komandos yra būtinos ir tai yra ypatingo svarbumo funkcija.
Susitikimo metu taip pat atkreiptas dėmesys į dar nepakankamą Kuršių nerijos miškų tvarkymą, sanitarinę būklę. Pakelėse, prie dviračių ir pėsčiųjų takų, arčiausiai gyvenviečių esančiuose miškuose nemažai sausuolių, pavojingai pakibusių medžių, palaužtų šakų, ne tik keliančių pavojų, bet ir gadinančių Neringos kurorto įvaizdį.
„Pastaruoju metu su parko direkcijos, Saugomų teritorijų tarnybos vadovybe, Aplinkos apsaugos ministerija randame vis didesnį dalykinį supratingumą. Daroma gerų darbų tvarkant miškus, ruošiant pajūrį vasaros sezonui, tačiau geriausiai mūsų darbo rezultatus mato Neringos gyventojai ir poilsiautojai, kurie nuolatos atkreipia mūsų dėmesį į tai, kad ne viskas gerai. Žymiai operatyviau turime reaguoti į esamas problemas miškotvarkoje, neskirstant žinybų ir apjungiant pastangas taip kaip buvome apsijungę šalinant liepos mėnesį praūžusios vėtros pasekmes“, - kalbėjo Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus.
