„Aš manau, kad visų pirma dabar yra netinkamas laikas tai daryti (kvestionuoti Lietuvos narystę NATO – BNS). Aš galvoju, kad tai daugiau skirta vidaus naudojimui ir, mano manymu, yra nesolidu ir nerimta tai daryti, nes kai mes kalbame apie mūsų narystę NATO, tai visos teisinės, visos konstitucinės normos – visos visos buvo išnagrinėtos stojimo metu“, – radijo stočiai „Laisvoji banga" pirmadienį teigė A.Sadeckas.
„Man atrodo, kad tai nereikalingas dalykas, ir aš jau esu kalbėjęs, kad būtent karo Gruzijoje akivaizdoje iš tikro šito dalyko nereikėjo“, – aiškino NSGK vadovas.
Jo teigimu, pagal Konstituciją valstybė turi gintis ir „NATO yra vienas iš instrumentų“.
„Turbūt net tie, kurie pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) nekvestionuoja to, kad valstybė turi gintis“, – pažymėjo A.Sadeckas.
35 parlamentarų grupė pasirašė kreipimąsi į KT, kurio prašoma išaiškinti, ar užsienio šalių, taip pat ir NATO, karinių pajėgų buvimas Lietuvoje neprieštarauja Konstitucijai. Prašoma ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja 2002 metais priimtas Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymas.
Pažymėtina, kad parašai surinkti dar liepą – likus mėnesiui iki konflikto Gruzijoje.
Pasak parlamentarų, Konstitucijos skirsniui „Užsienio politika ir valstybės gynimas“ prieštarauja minėto įstatymo nuostata, kad kolektyvinės gynybos operacijos tikslais kitų valstybių, tarp jų ir Lietuvos sąjungininkių NATO, kariniai vienetai gali atvykti į Lietuva ir būti panaudoti jos teritorijoje.
„Konstitucija nenumato, kad, vykdant kolektyvines gynybos operacijas, į Lietuvą galėtų atvykti kitų valstybių kariniai vienetai ir jie galėtų būti panaudojami Lietuvos teritorijoje“, – rašoma liepą teismui įteiktame prašyme.
Prašymą pasirašiusiųjų nuomone, šis įstatymas, į kurį perkelti NATO šalių bendradarbiavimo gynybos srityje principai, taip pat antikonstituciškai riboja Seimo galias daugiau jų suteikdamas prezidentui.
Kreipmasį į KT pasirašė parlamentinių Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo, Valstiečių liaudininkų frakcijų nariai.
Paklaustas, kaip vertina parlamentarų kreipimąsi, tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas BNS praėjusią savaitę sakė, jog šis prašymas prilygsta abejonėms, ar Lietuvos narystė NATO apskritai atitinka šalies Konstituciją.
Teisininko teigimu, narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje neprieštarauja Konstitucijai, o parlamentarai, rašydami tokį kreipimąsi, „kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui“.
„Jie mano, jog ginkluoto užpuolimo atveju Lietuva turėtų gintis viena, o kitos NATO šalių pajėgos negalėtų atvykti į Lietuvą. Seimo nariai skundžia vieną esminių NATO principų – kolektyvinę gynybą – kuri reiškia, kad vienos šalies užpuolimas traktuojamas kaip visų NATO narių užpuolimas“, – kalbėjo D.Žalimas.
