Darbotvarkėje numatyti Vidurinės Azijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos ir Jemeno klausimai. Bendroje užsienio reikalų ir gynybos ministrų darbo sesijoje bus aptarti ES saugumo ir gynybos klausimai, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Ministrai aptars pasirengimą lapkričio 23 dieną vyksiančiam ES-Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimui, Bosnijos ir Hercegovinos vidaus politiką ir europines perspektyvas po spalio 7 dieną įvykusių visuotinių rinkimų, pagalbos Jemenui būdus.
Ukrainos klausimas į URT darbotvarkę įtrauktas reaguojant į Rusijos provokacijas: „rinkimus“ Donbase, eskalavimą Azovo jūroje. Taip pat ekonominius iššūkius, susijusius su Rusijos sankcijomis Ukrainai. Užsienio reikalų ministrai tarsis dėl savalaikio ir vieningo ES atsako.
Įvertindami ES globalios strategijos įgyvendinimą saugumo ir gynybos srityje, užsienio reikalų ir gynybos ministrai kalbės apie nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) įgyvendinimą, karinio mobilumo iniciatyvos vystymą, Europos gynybos fondo planavimą, Civilinių Bendrosios saugumo ir gynybos politikos pajėgumų stiprinimą, Karinio planavimo ir vykdymo pajėgumo peržiūrą ir Europos taikos priemonės vystymą.
Tuo metu užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius pirmadienį Briuselyje dalyvaus specialiame ES Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje, skirtame aptarti situacijai derybose dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir pasirengti neeilinei Europos Vadovų Tarybai (EVT), kuri vyks lapkričio 25 dieną.
BRT posėdžio metu pagrindinis dėmesys bus skirtas derybininkų lygiu sutartam derybiniam paketui, apimančiam Išstojimo susitarimo projektą ir Politinės deklaracijos dėl ES-Jungtinės Karalystės ateities santykių metmenis. Jų pagrindu iki EVT numatoma parengti Politinę deklaraciją dėl ES ir Jungtinės Karalystės ateities santykių pagrindų.
Iki lapkričio 14 dienos ES ir Jungtinės Karalystės derybininkams pavyko išspręsti visus likusius Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES klausimus, tokius kaip sutarties valdysena, geografinių nuorodų apsauga, policijos bendradarbiavimas, o taip pat ir patį sunkiausią derybų klausimą – kaip išvengti fizinės sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos. Derybų rezultatui lapkričio 14 dieną pritarė Jungtinės Karalystės Vyriausybė.
Kad teisiškai įsigaliotų, Jungtinės Karalystės Išstojimo iš ES sutarčiai ir Politinei deklaracijai dėl ES- Jungtinės Karalystės ateities santykių turės pritarti ES valstybės narės, Jungtinės Karalystės parlamentas bei Europos Parlamentas.
