„Parlamentuose gimsta įvairios idėjos, mūsų parlamentuose taip pat, kaip ir tikėjomės, ir ne be pagrindo, kad tas nesusipratimas bus išspręstas, taip ir įvyko“, – ketvirtadienį žurnalistams trumpoje spaudos konferencijoje Užsienio reikalų ministerijoje sakė L.Linkevičius.
Klausimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai, išbrauktas iš Lenkijos parlamento ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės. L.Linkevičius sakė turintis patikinimą iš Lenkijos, kad ši pataisa į darbotvarkę nebegrįš, nors pats projektas dėl totalitarinių režimų bus svarstomas toliau.
„Mūsų ambasadorius šiandien buvo susitikęs su vicemaršalka Terleckiu Varšuvoj, pats tas įstatymas nukreiptas prieš totalitarizmo paminklu, ir jis toliau bus svarstomas, bet šitos pataisos, kurios įnešė sumaištį, yra netinkamos, tas buvo pripažinta ir pasakyta, kad šitas klausimas uždarytas, todėl manau, kad toliau interpretuoti ir neverta“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad siūlymas buvo vieno asmens iniciatyva. „Tai vieno parlamentaro iniciatyva, ką, pas mus nėra parlamentarų, kurie turi iniciatyvų? Nereikia apibendrinti, jei tai būtų bendra valia ar nuotaika, labai neramintų ir būtų visiškai netinkama, bet ta yra pripažįstama kaip klaida, tas buvo pasakyta“, – pabrėžė L.Linkevičius.
Jis sakė, kad pavieniai asmenys, ar jie būtų parlamentarai, ar kiti, nesudrums siekio atkurti glaudesnius Lietuvos ir Lenkijos santykius. „Apie tai buvo kalbama ir ambasadorių susitikime su vicemaršalka, aptarta buvo, kad reikia atkurti parlamentarų ryšius, atkurti tuos formatus, kurie buvo“, – sakė ministras.
Kalbėdamas apie konkrečius žingsnius, ministras sakė, jog svarbiausia – kalbėtis, kad kaimynus pasiektų informacija apie tikrąją situacijos padėtį.
„Mes turėtumėm reguliariai vykdyti ekspertų tarybas, saugumo, gynybos srityje, švietimo srityje, nes yra labai daug klaidinančios informacijos. Aš įsitikinęs, kad mes tikrai pasistūmėjom į priekį ir sutvarkant gimnazijų reikalus, ir atliepiant bendruomenių interesus, bet gana iškreipta informacija perteikiama ir atrodo, kad labai sudėtinga būtų. Reikia susėsti kalbėti faktais ir jie tada eliminuos bet kokias interpretacijas“,– pabrėžė L.Linkevičius.
Pagal sumaištį sukėlusį Lenkijos parlamente registruotą siūlymą, be komunizmo kita totalitarine santvarka būtų laikomi „fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“.
Rezoliuciją inicijavo Lenkijos valdančiųjų atstovas parlamentaras Jacekas Kurzępa. Jis yra pirmą kadenciją Seime dirbantis partijos „Įstatymas ir teisingumas“ narys, edukologijos ir sociologijos mokslų daktaras, buvęs žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio visuomeninio judėjimo koordinatorius.
