Idėjos, kad Kaune galėtų būti įkurta kino studija, iniciatorius – Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius. Kaip 15min.lt sakė vicemeras, žiūrėdamas latvių kino studijos sukurtus filmus jis baltai pavydėdavo, kad Lietuvoje nekuriami istoriniai filmai, garsinantys šalies istoriją, asmenybes.
Kartą atsitiktinai apie tai išsikalbėjęs su režisieriumi V.Balsiu, E.Buškevičius sužinojo, kad pastarasis yra baigęs kino režisūrą ir norėtų išbandyti save šioje srityje. Taip pradėjo vystytis idėja steigti Kauno kino studiją.
„Po Lietuvos kino studijos sunaikinimo iškilo būtinybė paneigti kultūros ministro žodžius, jog mūsų šalies kino pramonė sunaikinta. Lietuvos kino pramonė negali būti sunaikinta, ji tiesiog turi pereiti į naują kokybišką lygmenį. Kauno kino studijos įkūrimas leistų perimti geriausią sukauptą patirtį ir nekartoti klaidų“, – pasakojo E.Bindokas ir V.Balsys.
Kauno kino studija ketina vertis iš savo veiklos ir Kultūros ministerijos paramos. Tikimasi gauti ir Europos Sąjungos fondų paramą, pritraukti privačių rėmėjų lėšų. Be pagrindinės savo veiklos, t. y. pilnametražių vaidybinių filmų gamybos, studija planuoja vykdyti ir šalutines veiklas, kurios garantuotų reikalingą pinigų srautą.
Pirmasis Kauno kino studijos projektas būtų skirtas paminėti 1863 metų sukilimą bei vieną šio sukilimo vadų kunigą Antaną Mackevičių.
